Klaidžiojant Žaliakalnyje galima užtikti du įdomius gatvės meno kūrinius.
Kampo gatvėje stovi senas sandėlis. Ant vienos jo fasado sienos nupiešti vaikai. Vienas, pasilipęs ant medinės kėdės, bando pasiekti aukštai esančią lentyną su knygomis.
Kitas smalsiai stebi, kaip jam seksis tai padaryti.
Ant kitos pastato sienos išlikę seni gaisrininkams skirti metaliniai laiptai. Jie taip pat panaudoti meno kūriniui – atrodo, kad laiptais kopia vaikas. Jis neša didelį ryšulį, iš kurio byra ir ant žemės krinta knygos.
Šį darbą dar 2017 metais sukūrė gatvės meno kūrėjų komanda „Gyva grafika“. Jos narys ir piešinio idėjos autorius Žygimantas Amelynas pasakojo, kad pastatų kompleksas priklausė vienai leidyba užsiimančiai bendrovei.
Jos atstovai ir paprašė seną sandėlį papuošti. Taip kilo idėja papasakoti istoriją, susijusią su knygomis, ir atsirado darbas „Knygos ir vaikai“.
Prieš kuriant piešinį pastato nė nebuvo bandyta atnaujinti.
„Nėra geresnio pagrindo piešiniui kaip natūralus, laiko išpieštas paviršius. Šis darbas – vienas jautresnių mūsų prisilietimų prie gatvės meno. Piešinys ant daug istorijų mačiusio pastato tampa tik įdomesnis“, – sakė Ž.Amelynas.
Visai netoli, Kampo ir Algirdo gatvių sankirtoje, stovi dar vienas senas metalinis surūdijęs sandėlis. Ant vienos jo sienos, kuri matoma praeiviams, nupieštas valtyje sėdintis ir žuvaujantis vyras. Ant žvejį supančio vandens paviršiaus parašyti prasmingi žodžiai.
Šį kūrinį praėjusią žiemą sukūrė menininkas Tadas Šimkus. Jis pasakojo, kad šis pastatas taip pat priklauso tai pačiai leidyba užsiimančiai bendrovei. Pastato aplinka buvo netvarkinga, aplink žėlė šabakštynai, juose rinkdavosi girtuokliai.
„Nors bendrovė iš šių pastatų išsikraustė, norėjo, kad jie neliktų kaip piktžaizdė. Todėl metalinio sandėlio aplinką sutvarkė ir paprašė, kad ant jo nupieščiau kokį nors piešinį“, – pasakojo T.Šimkus.
Gatvės meno kūrėjas ant surūdijusio sandėlio sienos parašė kelias eilutes iš pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo katekizmo. Piešinio centre ryškiau parašyti žodžiai „Gerų idėjų verta laukti“. Kantrus žvejys šių idėjų tarsi ir lūkuriuoja.
