Kolekcininkų dėmesio sulaukė ir brangiausiai parduotas Valentino Vankavičiaus (Walenty Wańkowicz, 1800–1842) nutapytas žmonos Anelės Rostockos portretas. Jo kaina siekė 44 tūkst. eurų.
Pasak „Ars Via“ vadovo Algirdo Petraičio, tai antras pagal brangumą parduotas paveikslas aukciono namų istorijoje. Paveiksle – iš tamsios drobės žvelgianti jauna didžiaakė, vilkinti pirmajai devyniolikto amžiaus pusei būdingais drabužiais.
V. Vankavičius – senos lietuviškos bajorų giminės atstovas, vienas žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų. Jo kūrybai būdingi nedideli drobių formatai, ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu jis dažniausiai tapė miniatiūras.
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad savo žmoną dailininkas tapė ne kartą, giminių rinkiniuose buvo net keli šeimyniniai portretai. Amžininkų liudijimu, mergina buvo ypatingo, „rafaeliško“ grožio. V. Vankavičius žmonos atvaizdu kaip modeliu naudojosi tapydamas ir religines kompozicijas.
Aukciono dalyviai noriai varžėsi įsigyjant ir kitus XIX a. dailininkų grafikos ir tapybos kūrinius. Parduoti Marko Antokolskio, Vincento Lukaševičiaus, Romano Jakimovičiaus darbai. Dėmesio sulaukė ir Tarpukario kūrėjai – Juozapas Horydas, Alfonsas Dargis, Adomas Varas.
Šiuolaikinės ir modernios dailės skyriuje paklausiausi buvo meno rinkoje gerai žinomi autoriai: Leonardas Kazokas, Jonas Čeponis, Antanas Kmieliauskas, Stasys Krasauskas, Algimantas Švėgžda, bei kiti.
Graibstomos buvo fotografų Antano Sutkaus ir retai pasitaikančios meno rinkoje konceptualiosios fotografijos pradininko Lietuvoje – Vito Luckaus meninės fotografijos.
Senųjų knygų skyriuje iš 37 lotų buvo parduoti 23. Į naujus namus iškeliavo pirmais mokslo populiarinimo laikraštis „Wiadomosci Literackie“, leistas Vilniuje 1762 metais, taip pat ir Žemaičių vyskupo, rašytojo, mokyklų steigėjo, lietuviškos spaudos platinimo organizatoriaus, blaivybės propaguotojo Motiejaus Valančiaus (1801–1875) dviejų dalių istoriografinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“. Tai krikščionybės Žemaitijoje įsitvirtinimo ir raidos XV–XIX a. istorinė apžvalga, kurioje yra ir šios vyskupijos vyskupų, kai kurių kunigų, vienuolių veiklos aprašymai. Šis veikalas buvo parduotas už 850 eurų.
Aukciono dalyvius sudomino ir Strijkovskio „Kronika“, išleista 1846 metais, Simono Daukanto 1893 m. išleista 2 tomų „Lietuvos istorija“.
Istorinės grafikos skyriuje parduota 17 lotų iš pasiūlytų 27, o didžiausios varžytuvės vyko dėl gana retų lotų. Vienas jų – Jacob Koppmayer (1640–1701) vario raižinys „Vilniaus panorama“. Jo kaina kilo beveik dvigubai – nuo pradinės 2000 iki 3800 eurų.
Dar vienas vario raižinys – Ludwig Christoph Glotsch 1696 metų „Biržų miestas ir pilis“ parduotas už 1900 Eur. Pradinė kaina siekė 900 eurų. Juozapo Ozemblovskio 1842 metų litografijos „Aušros vartai“ kaina pakilo nuo 80 iki 240 eurų.
Spaudinių, dokumentų ir autografų skyriuje aukciono dalyviai inirtingai varžėsi dėl žymių praeities lietuvių – Dr. Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos, Jokūbo Šerno, Martyno Yčo autografų.
Senųjų fotografijų skyriuje susidomėjimas kilo Vilniaus fotografo Mirono Butkovskio (1865–1902) darbais. Jis fotografavo Vilniaus architektūrą, įvykius, sudarė ir platino savo fotografijų rinkinius Collection Vilna (Vilniaus kolekcija), Vues des Vilna (Vilniaus vaizdai). Pats M. Butkovskis turėjo Persijos šacho dvaro fotografų titulą, buvo apdovanotas keturiais aukso medaliais. Vieną jų pelnė 1895 m. Paryžiaus parodoje, kitą – 1902 m. Vilniuje. Aukcione parduotos net 4 jo fotografijos.
Parduota ir Jano Brunono Bulhako (1876–1950) – vieno žymiausių Lietuvos fotografų įamžinta 1912 m. Vilniaus evangelikų bažnyčia. J. B. Bulhakas Vilniuje įsikūrė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Sostinėje jis pragyveno 34 metus, dėstė Stepono Batoro universitete. Per šį laiką jis įamžino Vilniaus kultūrinius įvykius, šventes, miesto istorinę raidą.
Nemažo susidomėjimo sulaukė 1916 metų fotografija „ Žemaitė su Bulotomis“. Nuotraukoje – lietuvių rašytoja ir švietėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė) (1845–1921), teisininkas, publicistas Andrius Bulota (1872–1941) ir Aleksandra Stepanovaitė-Bulotienė, išvertusi keletą Žemaitė kūrinių į rusų kalbą. Ši nuotrauka nupirkta už 300 eurų.
Įvairenybių skyriuje parduota 11 lotų iš 16, o didžiausios varžytuvės vyko dėl XX a. pr. vokiškų suvenyrinių porceliano ir stiklo dirbinių. Vazelės „Villa Starmhoefe Schwarzort“ kaina pakilo daugiau nei 10 kartų, nuo 220 iki 2400 eurų. Kitas „Ars Via“ meno ir kolekcinių vertybių aukcionas numatomas liepą.
