Šiais metais minimas M.K.Čiurlionio jubiliejus, kurį švęs ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis – įvairūs šiai progai skirti renginiai nuvilnys per daugelį pasaulio šalių: nuo Pietų Afrikos Respublikos iki Švedijos, nuo Pietų Korėjos iki Ispanijos.
Tačiau didžiausias M.K.Čiurlionio kūrybinis palikimas saugomas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, kur menininko jubiliejinio gimtadienio proga surengta įspūdinga tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M.K.Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.
Kūriniai atvyko iš Tate’o galerijos, Britų muziejaus, Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko ir kitų garsiausių Europos muziejų.
Ekspozicijoje menininko kūriniai žiba tarp amžininkų (XIX–XX a.) bei šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų.
Parodoje lankytojai gali išvysti daugiau kaip 70 dailės kūrinių, instaliacijų bei objektų.
Juose atsiskleidžia M.K.Čiurlionio mąstymo ir matymo gylis bei novatoriškumas: nuo jūros gelmių iki kosmoso platybių.
Kūrėjas buvo vizionierius
Tapęs profesionaliu kompozitoriumi M.K.Čiurlionis (1875–1911) ėmėsi tapybos, joje sukūrė savitą stilių, jungiantį simbolizmą, abstrakciją ir neoromantizmą.
Per savo neilgą gyvenimą jis sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapybos darbų, 40 fotografijų, 30 grafikos darbų, 20 fluorofortų ir monotipijų, per 600 eskizų.
Žavėdamasis viskuo, ką suteikia gyvenimas, jis mokėsi ne tik menų, bet ir istorijos, numizmatikos, astronomijos ir teologijos.
Ypač domėjosi kosmosu, jį žavėjo mitologija, filosofija ir teosofija – sritys, kuriose jis, kaip ir daugelis kitų to meto menininkų, mąstė apie gyvenimo prasmę, mūsų kilmę ir reikšmę.
Tačiau net ir svarstydamas tokius sudėtingus dalykus jis išlaikė ryšį su savo šaknimis ir gilinosi į populiarius mitus, kuriuose romantizuojama jūra bei pasauliai, esantys už mūsiškio ribų.
Kūrė specialiai parodai
Naujai žvelgiant į M.K.Čiurlionio pasiekimus ir domėjimosi sritis šioje parodoje atskleidžiamas jo reikšmingumas šiuolaikiniam menui ir dabarties aktualijoms.
Ekspozicijoje atsispindi dvi pagrindinės jo kūrybos temos – jūra ir kosmosas.
Parodoje pristatomi ne tik svarbiausi M.K.Čiurlionio kūriniai, bet ir jo amžininkų bei šiandienos menininkų darbai, nagrinėjama mokslo svarba – tuo paremti daugelis tiek jo laikų, tiek dabarties kūrinių.
Net keletas menininkų, įkvėpti M.K.Čiurlionio, sukūrė specialius, tik šiai parodai skirtus kūrinius.
Tai tik dar kartą patvirtina, kad M.K.Čiurlionio idėjos tebėra aktualios, temos universalios, nesenstančios ir žadinančios nūdienos kūrėjų refleksijas.
Suskirstė į tris dalis
Jūra ir kosmosas buvo ir tebėra novatorių, tyrinėtojų, teologų, menininkų ir mokslininkų apmąstymų centre. Abu jie – tai nepažintos erdvės, laukiančios būti atrastos.
Abiejuose slypi gyvybės sukūrimo teorijos.
Paroda suskirstyta į tris dalis: „Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“.
Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama jūrai kaip idėjai bei jos prasmei.
Nuo antropomorfinių iki išskirtinai mokslinių, nuo eteriškų iki politinių kūrinių – šioje parodos dalyje tyrinėjamos daugialypės emocijos, kurias jūra šimtmečiais žadino tiek mumyse, tiek ir menininkuose.
Parodos dalis „Navigacija“ per jūras nukelia į kosmosą. Galbūt neatsitiktinai kelionei per abi šias erdves pasitelkiamas laivas – vienu atveju jūrinis, kitu – kosminis. Laivo simbolika labai ryški pirmajame šios kelionės etape pristatomuose kūriniuose, o ankstyvieji filmai ir kosmoso idėjos įsivaizdavimai sudaro antrąjį „Navigacijos“ etapą.
O paskutinėje parodos dalyje „Kosmosas“ nagrinėjamas ryšys tarp meno ir mokslo, svarstoma kosmologijos, religijų, filosofijų ir pasaulio sukūrimo istorijų įtaka menininkų kūrybai nuo M.K.Čiurlionio laikų iki šių dienų.
Šioje dalyje eksponuojamus paveikslus, piešinius, graviūras ir knygas papildo moksliniai objektai, įrankiai ir istoriniai žvaigždžių žemėlapiai.
Pristato įvairiose šalyse
Parodos kuratorė Kathleena Soriano sakė, kad M.K.Čiurlionis gyveno, kvėpavo jūra ir kosmosu – abiem parodos temomis, o jo kūriniai ne tik tampa kiekvienos atskiros jos dalies atspirties tašku, bet dažnai ir užbaigia jų prasmes.
„Taip M.K.Čiurlionis, regis, į savo glėbį priima jį supančius menininkus, o šie savo ruožtu apkabina jį“, – sakė K.Soriano.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė pasakojo, kad M.K.Čiurlionio parodos, nedrąsiai pradėjusios savo tarptautines keliones nuo XX a. pabaigos, dabar įsibėgėjo.
Jo kūryba beveik kasmet pristatoma vis kitoje šalyje.
„M.K.Čiurlionio kūriniai vis dažniau keliauja į bendras tarptautines parodas. Tačiau ar iš tiesų pajutome ir įsisąmoninome jo svarbą, išskirtinumą ir bendrystę su amžininkais, ar randame idėjų tęstinumą šiandienos mene?“ – svarstė D.Kamarauskienė.
Tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M.K.Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ veiks iki spalio 12 d.