L.Grigaitienė atviravo, kad anksčiau, pasiėmusi maišus, prie Kauno marių traukdavo rinkti šiukšlių, kad jos nepakenktų paukščiams, ir taip švarindavo pakrantes.
Ilgainiui pradėjo atkreipti dėmesį, kad kai kurie marių vandenyje ar ant kranto gulintys akmenys yra ne visai įprasti.
„Praėjusį rudenį pradėjau juos rinkti. Parsinešusi namo nuplaunu, išvalau ir tik tada pamatau, kad tai – įvairios fosilijos. Į akmenis ar koralus būna įsispaudę augalų, įvairių vandens gyvių fragmentai ar atspaudai.
Iš pradžių buvo sunku patikėti, kad Kauno mariose galima rasti ne tik senų įdomių akmenų, bet ir koralų“, – pasakojo L.Grigaitienė.
Dagiausia moteris randa fosilijų krinoidų. Tai suakmenėjusios jūrų organizmų – jūrų lelijų – liekanos.
„Šie priešistoriniai padarai klestėjo šiltose jūrose, o jų susiskaidžiusios stiebų dalys ilgainiui virto akmeninėmis“, – radinių paslaptis atskleidė L.Grigaitienė.
Domėdamasi šiais radiniais moteris sužinojo, kad fosilijų galima rasti ne tik Kauno mariose arba kituose vandens telkiniuose, karjeruose, bet ir tose vietose, kur yra akmenų.
L.Grigaitienė juokavo, kad jau galėtų atidaryti muziejų, nes turi per tūkstantį įvairių fosilijų. Specialistams jų kol kas nerodė, bet ketina tai padaryti ir daugiau sužinoti apie jų amžių.
Kaunietė patarė: jei kas nors taip pat norėtų rasti fosilijų, jas lengviau pastebėti šaltuoju metų laiku, nes orui šylant marių vandenyje pradeda vešėti žali dumbliai, per kuriuos nematyti vandens telkinio dugno.
Geologas Jonas Šečkus paaiškino, kad tokių fosilijų, kokių prie Kauno marių randa kauniečiai, yra visoje Lietuvos teritorijoje.
Seniausioms gali būti 440 milijonų, kitoms – 160 ar 100 milijonų metų.
„Slenkant ledynams, jie iš Estijos, Švedijai priklausančios Gotlando salos, kitų Baltijos jūros regionų atrideno įvairių fosilijų, tarp jų ir suakmenėjusių koralų, kurie anuomet augo šiltose jūrose“, – sakė geologas.