Sukūrė originalią technologiją
Vyresniosios kartos dailininkė Z.Daugintytė nuliejusi gausybę klasikinių ir abstrakčių akvarelių gamtos motyvais. Jos paveiksluose žydi ir bujoja bijūnai, siūruoja smilgos, į saulę stiebiasi vasaros pievų gėlynai. Abstratesniuose darbuose žvilgsnis nukrypsta į platesnes erdves – smaragdinę jūrą, perregimus debesis, kūrėjai nesvetimos kosmologijos temos.
Talino taikomosios dailės institute (dabar Estijos dailės akademija) studijavusi menininkė sukūrusi ir nemažai mažosios metalo plastikos objektų. Dažno jos metalo dirbinio tekstūra primena suglamžytą matinį kartoną, juodąją keramiką, per šimtmečius jūros dugne susiformavusius koralus. Z.Dauginytė – originalios metalų galvanizavimo technikos autorė.
„Tik palytėję jos vazas, kitus dirbinius suvokiame, kad ši keista materija yra metalas – paviršių faktūra suformuota meistriškai naudojant sudėtingą ir brangią galvanizavimo technologiją“, – kalbėjo parodos „Akimirkos“ kuratorė menotyrininkė Birutė Skaisgirienė.
Z.Daugintytė visa galva buvo pasinėrusi į metalo plastiką. Savo atradimus sėkmingai išbandė vienoje Klaipėdos laivų remonto įmonėje – ten išlieta nemažai išraiškingų formų ietalo dirbinių.Bet vėliau ji pajuto, kad kūryba galvanizavimo ceche – ne tik sunki, varginanti, bet ir kenksminga sveikatai.
Jautri pajūrio miškų gynėja
„Tai suvokusi norom nenorom buvau priversta žengti į šoną, nukrypti nuo to, ko mokiausi Estijos dailės institute. Man teko rinktis saugesnį meninės kūrybos žanrą – akvarelę“, – vingiuotą savo kelią prisiminė iš Kretingos kilusi, kurį laiką Taline gyvenusi Z.Daugintytė.
Menininkę blaškė laikmečio bangos. Įsiliejusi į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį, o paskui ir į politiką, kovojo išryškėjusiomis tendencija urbanizuoti pajūrį. Ypač daug jėgų pareikalavo kova su biurokratais, siekusiais Girulių girioje įkurdinti industrijos monstrą – naftos produktų eksporto ir importo terminalą.
Gležno kūno, bet stiprios dvasios ir valios pajūrio Žaliųjų sąjungos lyderę Z.Daugintytę klaipėdiečiai praminė „Pajūrio pušele“. Aštrią kritiką skubotų ir neapgalvotų statybų jautriose teritorijose projektų sumanytojams, tarp kurių buvo Vyriausybės, Seimo narių, ministerijų atstovų, ji reikšdavo argumentuotai, gerai pasirengusi diskusijoms.
Moteris, kurios bijojo vyrai
Gindama žaliaisiai plaučiais vadinamą Girulių mišką, Z.Daugintytė neveidmainiavo, nesiekė pigaus populiarumo, asmeninės naudos, niekada nevynioavo savo žodžių į vatą. Gal todėl įsirėžė į akį verslo magnatams, politikams. Ilgainiui principinga visomenininkė išgarsėjo kaip moteris, kurios kaip ugnies bijodavo valdžios vyrai. Menininkę šiltai sveikinę parodos lankytojai dėkojo jai ir už išsaugotas pajūrios pušis.
„Politika atėmė daug laiko, bet nuo meno niekada nenusigręždavau. Kūryboje man rūpi tie patys klausimai: kokia gamtos genocidui abejingų, jo nematančių žmonių ateitis, ar gerindami savo gyvenimą, beatodairiškai siurbdami išteklius, neigdami gamtos cikliškumo ir visumos dėsnius nesunaikinsime ekosistemos ir savęs?“, – nerimavo parodos autorė.
Dailininkei, visuomenės veikėjai Z.Daugintytei už nuopelnus saugant Lietuvos pajūrį, ekologinių problemų aktualizavimą 1995 metais įteikta Baltijos fondo premija.