Vieno garsiausių Lietuvos žydų kilmės dailininkų Samuelio Bako kūryboje žaidimo motyvai persipina su išgyvenimo istorijomis. Savo memuaruose „Nutapyta žodžiais“ Bakas rašo: „Per karo, okupacijos ir su tuo susijusių baisumų metus suvokiau Tėvą [Joną Baką] turint daug gyvybinės jėgos, išradingumo, drąsos ir sveiko proto. Jis gyveno nuolat lošdamas. <...> Paskutinis lošimas, kurį mudu abu lošėme prieš vokiečius, išgelbėjo man gyvybę, išlošėme, nors galimybių buvo maža. <...> Kad ir ką pasiekiau gyvenime visada tai laikysiu didžiuoju laimėjimu, kurį man išlošė Tėvas.“
Vienas kertinių Bako kūryboje naudojamų simbolių – šachmatai. Jų lenta tampa ne tik vaikystės prisiminimu, bet ir bendražmogiška metafora: būti visada pasiruošusiems žaisti pagal naujas taisykles, nes žemė po mūsų kojomis nuolat juda. Paprasti žmonės dažnai tampa pėstininkais didžiųjų pasaulio galiūnų politiniuose žaidimuose. Patirtys, kurias dailininkas išgyveno Antrojo pasaulinio karo metais, šiandien skamba pažįstamai – Europa ir vėl alsuoja karo grėsme. O lošimo kauliukai primena, kad kiekvieno gyvenime egzistuoja atsitiktinumo dėsnis ir nuo mūsų veiksmų nepriklausanti lemtis. Kaip yra sakęs pats dailininkas: „Tam tikra prasme gyvenimas yra žiaurus žaidimas, tačiau įmanoma jį laimėti. Save laikau sėkmingai laimėjusiu žaidimą.
Šalia S. Bako kūrinių parodoje pristatomi ir šiuolaikinių Lietuvos menininkų Gabrielio de Santis, Patricijos Jurkšaitytės ir Pauliaus Petraičio kūriniai iš „Noewe Foundation“ meno fondo rinkinių. Jie perkelia egzistencinius „žaidimo gyvenimu“ klausimus į dabarties kontekstus, atskleisdami socialinius vaidmenis, kaukes ir žaidimus, kuriuos visi vienaip ar kitaip šiandien žaidžiame.
Parodą papildo ir originalūs istoriniai eksponatai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios kortos, lošimo staleliai, ir net XVII a. lošimo kauliukas. Šie objektai papildo menininkų kūrinių pasakojimus ir kuria daugiasluoksnį „gyvenimo kaip žaidimo“ supratimą. Greta jų eksponuojami ir XIX a. Vilniaus dailininko Gotlibo Kislingo darbai, atspindintys to meto visuomenės vaidmenis ir simbolius.
Pasak Ievos Šadzevičienės – menotyrininkės, parodos kuratorės, šiuo metu einančios Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorės pareigas – parodoje nagrinėjama „Žaidimo gyvenimu” tema kaip niekad aktuali šiandieniniame geopolitiniame kontekste: „Permainingos pasaulio lyderių nuotaikos lemia ,,žaidimus” valstybių likimais, politikai dalijasi įtakos zonomis, o netikėtos aplinkybės nulemia žmonių likimus.“