Paroda „Venera iš rajono“ vyks iki 2026 m. balandžio 12 d., ji yra skirta Moterų mėnesiui. Parodą rengė SLA organizatorės Francine Rogers, Audronė Mačiūnaitė, Sigita R. Pranevičius ir kt. Joje eksponuojami Sierra’os Merda’os per pastaruosius porą metų (2023–2025) Niujorke nutapyti darbai. Kaip tvirtino ne vieno šimto svečių per parodos atidarymą sulaukusi Sierra Merda (tarp svečių buvo ir Niujorko įžymybių, menininkų, kolekcininkų, politikų, tokių kaip New York Academy of Art Prezidentas Paul Provost, tapytoja Margaret Bowland, fotografas Vytenis Jankūnas, galerijos savininkė ir kolekcininkė Lise Curry, tapytojas Steven Assael, SLA valdybos nariai Danius ir Judita Glinskiai), atmosfera buvo itin šilta, džiugi, supratinga, persmelkta diskusijų įvairiomis meninėmis ir socialinėmis temomis.
Pati menininkė parodos koncepciją apibūdina taip: „Grožis pasireiškia tada, kai jis nusipelnomas, o ne tada, kai paveldimas fiziškai. Atlaikiusieji pasaulio ir likimo skirtus sužalojimus geba atskleisti tokias išskirtines žmogiškąsias savybes, kokios ne tik yra absoliučiai kitos, gal net aukštesnės, kokybės, bet ir prilygsta fiziniam grožiui. Toks grožis, apie kurį norisi kalbėti savo kūryboje, yra ne abstraktus, jis – tikras.“ Nors Venera yra iš Antikos kultūros laikų kilęs grožio idealas, ir ši deivė visais laikais vaizduota tik tobula, o jos tobulumas niekad nebuvo kvestionuojamas, Sierra Merda savo paveikslais drąsiai reiškia kitokį požiūrį.
„Grožis mano kūriniuose nėra numenkinamas iki tiktai fizinio paveldimumo sampratos. Grožis įgaunamas. Taip, jis yra sužalotas, jis – skaudantis. Jis įsigėręs į odą, į kūną, į išgyvenimo jėgą. Į drąsą skirtis iš kitų, į siekį išsilaisvinti, – tvirtina menininkė. – Mano drobėse kūnų aplinka yra ta, į kurią gyvenimas smogia jautriausiai – intymumas, grėsmė, aistra, ištvermė.“ Figūros jos darbuose atgyja gestuose, žvilgsniuose ir erdvėse, tarytum pasakodamos apie savo išgyvenimus, patirtus tarp trapumo ir jėgos polių.
Susiję straipsniai
Venera Sierra’os Merda’os darbuose nevaizduojama tiesmukai, pagal tradiciją – juose akcentuojamas trimatiškumas, atsirandantis iš šešėlių. Dailininkė siekia parodyti grožio gelmę, atsiskleidžiančią per tuos šešėlius, kuriuos instinktyviai visi stengiamės apeiti ir kurie yra giliai įaugę archetipai. Kaip ir Rembrandtas, dailininkė suvokia šešėlį kaip gailestingumo stoką, kaip sunkias šviesos paieškas. Grožis Siera‘os kūriniuose nėra nugludintas: jis – besipriešinantis ir ištvermingas. Dailininkės darbuose kategoriškai teigiama, jog žmogaus, moters išlikimas prilygsta triumfui, ir grožis „ne plevena virš žemės, bet ja žengia – sužeistas ir be atsiprašymų“.
Kūnai Merda’os kūriniuose nėra išaukštinti, jie nėra iškelti virš mūsų – kaip tie, kurie matosi socialinėse erdvėse, ant miesto plakatų ar muziejiniuose apnuogintų moterų paveiksluose. Grožio nerasime ten, kur jo buvimo vieta nuolat rodoma – jis glūdi, anot dailininkės, iki šiol menininkų, kritikų ar (ir) žiūrovų neretai baugščiai apeinamose rezistencinėse moters kovos ir pasipriešinimo erdvėse. Modernios Sierra‘os mūzos atsiranda iš įvairiausios socialinės ir geografinės aplinkos, pradedant nuo apleistų Londono statinių (skvotų) ir baigiant Niujorko valstijos šiaurės miesteliais – ir jos susijungia savo retai rodomais kūnais į istoriškai nedaugeliui suvokiamo grožio kalbą.
Abejingų nepaliko
Diskusijų apie dailininkės kūrinius netrūko. Nors galima daug ginčytis „gražu“ – „negražu“, „norėčiau turėti namie ar biure“ ar „nenorėčiau“ kategorijomis, kartą pamačius, Sierra‘os paveikslus sunku pamiršti. Drąsius jaunos lietuvių menininkės darbus, eksponuotus Niujorke parodoje, originaliai interpretavo žinoma pasaulyje menotyrininkė, dailininkė dr. Salomėja Jastrumskytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas): „Tarp Milo, Sandro Botticelli Venerų ir Sierra’os Merda’os Venerų įsiterpia kūnas. Milžiniškas, sinestezinis, lyg nuo vandens sunkus įkūnytas kūnas tolsta – organiškai arba automaton būdais – nuo iškūnytojo kūno, klestėjusio mene nuo Antikos iki pat ekspresionizmo.
Tačiau kultūros žvilgsnio kiklopas galiausiai susigrąžina binokulinę regą. Joje Veneros kūnas pagaliau tampa panašus į kosminio mastelio organinės chemijos molekulės modelį. Sunki, apvali, galinga, kone Willendorfo Veneros kūniškumo molekulinė kekė Sierra’os Merda’os tapyboje – tai iškūnytumo / įkūnytumo švytuoklės mene amplitudė. Sierra’os Merda’os tapyboje sukuria stiprų sinestezinį svorio, masės ir minkštumo efektą, kuriame kūnas auga ir tampa pats iš savęs. Savaiminis / sinestezinis kūno augimas – Veneros pabaiga.“
Sierra Merda, SLA Meno erdvėse debiutavusi savo pirmąja personaline paroda, jau sulaukė kvietimų duoti interviu įvairiems radijams, kultūros žurnalams, surengti personalinių parodų ir Europos didmiesčiuose – Lietuva pagrįstai galėtų didžiuotis savo menininke.
Apie dailininkę
Sierra Merda (anksčiau ji eksponavo darbus kitu vardu, tikra pavardė Monika Brūzgaitė), gimė Lietuvoje, tapybos ir piešimo mokėsi Vilniuje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Londone, JAV. 2013-ais metais jai suteiktas Northamptono universiteto (JK) Tapybos ir piešimo bakalauro laipsnis (BA), o 2025-ais ji užbaigė Meno magistro (MFA) tapybos (anatomijos specializacijos) studijas Niujorko Meno akademijoje (New York Academy of Art), kur jai suteikta aukštesniojo laipsnio studijų Chubb Fellowship stipendija (nuo 2025 iki dabar). Per dvylika savo karjeros metų S. Merda dalyvavo daugelyje parodų JK, Europoje ir Jungtinėse Valstijose, o „Venera iš rajono“ yra jos 50-oji ir pirmoji personalinė paroda.
Sierra’os Merda’os tapyba įsišaknijusi pankų, feministinėse ir alternatyviose vizualiosiose kultūrose, kartu praturtinta klasikinio meno studijų stabilumo. Merda’os darbuose transformuojama istorinė ikonografija per šiuolaikinio gyvenimo patirtis – menininkė tapo kūno, grožio ir išgyvenimo studijas. Tik visai neseniai Sierra Merda savo kūrybos gerbėjams pasirodė be stilizuotos kaukės, po kuria slėpdavo savo tapatybę ir veidą. Menininkė tvirtino siekusi, kad „kalbėtų jos kūriniai, idėjos, filosofija, o ne pavardė, kilmė“, ir „kad paveikslus žmonės vertintų ne pagal tai, kas juos nutapė“. Sierra Merda kilusi iš žinomos sostinės inteligentų giminės, iš daugiavaikės šeimos, ji karjeros aukštumų siekė ir pasiekė tik savo sunkiu darbu ir atsidavimu menui.