Pirmą kartą savo parodą patikėjusi kuratorei – menotyrininkei, menininkei ir poetei Laimai Kreivytei – tapytoja žiūrovams atveria ir iki šiol nerodytus kūrinius, ir netikėtus jų tarpusavio ryšius. Parodą aplankyti galima iki lapkričio 28 dienos.
„Norėjau naujo žvilgsnio į savo kūrybą, kitokios perspektyvos ir tam tikra prasme išsinerti iš senos odos – patirti, kaip mano kūryba atsiskleidžia per kito žmogaus matymą“, – sako M. Furmana.
Būtent platus dailininkės kūrybos diapazonas – nuo atpažįstamų vaizdinių iki intensyvių, radikalių formų – tapo vienu iš parodos atspirties taškų. L. Kreivytė į ekspoziciją įtraukė ir darbus, kuriuos pati autorė buvo paslėpusi: vienus laikė galbūt nesėkmingais, kitus – pernelyg intensyviais. Kuratorės žvilgsnis juose atskleidė įtampą, leidusią kitaip pamatyti visą kūrybą.
Įkūrus vaikų dienos centrą kilo idėja: dabar čia renkasi norintys įsigyti autentiškų daiktų
Dauguma parodoje eksponuojamų darbų sukurti pastaraisiais metais ir dar nerodyti parodose.
Pasak L. Kreivytės, „Salomėjos šokis“ yra ir neramios dabarties drama, stebima kuriančios moters žvilgsniu. „Menininkė yra savo kūrybos subjektas ir objektas, tačiau autoportretiškumas dažniausiai yra kaukė“, – teigia kuratorė. Ji kviečia lankytojus atidžiai tyrinėti vienas kitą dengiančius, tarpusavyje besikalbančius vaizdus ir ieškoti to, kas slypi už atpažįstamų pavidalų.
Susiję straipsniai
Parodos pavadinimas kilo iš vieno didžiausių M. Furmanos paveikslų motyvų. Šiam kūriniui L. Kreivytė pasiūlė netikėtą eksponavimo būdą, o sumanymą įgyvendino parodų eksponavimo meistras Vadimas Šamkovas. Erdvė čia tampa svarbia parodos dalimi: ryšiai mezgasi ne tik tarp paveikslų, bet ir su galeriją supančia Vokiečių gatve bei Šiuolaikinio meno centro kaimynyste. Tapyboje kūnai pinasi į mazgus ir arkas, apsiveja muziejaus sales, blokinius namus, panyra į akvariumą. Mitologiniai siužetai susitinka su šiuolaikinio miesto aplinka.
Viena svarbiausių parodos temų – religinės ikonografijos ir moteriškos laisvės įtampa. Salomėjos, madonos, Eglės žalčių karalienės figūros atveria skirtingus būdus kalbėti apie kūną, motinystę, drąsą, provokaciją ir pasipriešinimą nusistovėjusioms moteriškumo klišėms.
„Man svarbu reflektuoti šias temas iš šiuolaikinės moters perspektyvos. Todėl parodoje galima išvysti ir perrašytų mitų bei mitologinių motyvų, tarp jų – Salomėjos figūrą“, – pasakoja M. Furmana.
Parodoje juntamas ir karo pakeistas santykis su tikrove. Šalia naujausių paveikslų eksponuojami iki karo sukurti darbai leidžia pastebėti tapybos kalbos, nuotaikos, teptuko judesio ir intensyvumo pokyčius. Pasak kuratorės, karo patirtis šiuose kūriniuose atsiskleidžia per faktūras, simbolius ir realybės blyksnius.
„Tačiau tai nėra tiesmukos reprezentacijos ar bandymas šokiruoti. Veikiau juodžemio ir saulėgrąžų faktūros, sužeistos madonos simboliai ir realybės blyksniai“, – sako L. Kreivytė.
M. Furmanos paroda „Salomėjos šokis“ veikia iki lapkričio 28 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2, Vilniuje.