Sugrįžimas prie vaikystės svajonės: kūno kalbos studijos Kamilės Rimkutės tapyboje

Tapyba Kamilę viliojo nuo vaikystės, tačiau dailininkės kelias jai ilgai atrodė bauginantis.

„Tapyba visada mane traukė – ji man reiškia daug daugiau nei techniką ar gebėjimą sukurti gražų vaizdą. Tačiau reikėjo laiko išdrįsti. Juk tai tarsi stovėti prieš kitus atvira siela – parodyti kažką labai asmeniško, nežinant, kaip tai bus priimta“, – teigė menininkė.

Skaitmeninis dizainas Kamilei atrodė saugesnis pasirinkimas. Baigusi meno ir grafinio dizaino studijas Bostone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, K.Rimkutė daugiau nei dešimtmetį darbavosi vizualinės komunikacijos srityse.

„Daugelis vaikystėje turėjome svajonių, tačiau augdami kartais nuo jų nutolstame. Aš pasirinkau skaitmeninę kūrybą, nes man ji sekėsi, turėjau dizaino pojūtį, supratau technologijas. Tai buvo aiškesnis ir saugesnis kelias.

Tačiau ilgainiui ėmiau ilgėtis fizinio kūrybos proceso, noro kurti tai, kas išlieka ilgiau nei kelias dienas gyvuojantis skaitmeninis vaizdas“, – pasakojo dailininkė, nuo 2023 m. prisistatanti kaip nepriklausoma tapytoja.

Pastaruosius porą metų menininkė visą dėmesį skyrė naujam darbų ciklui „Žemiškos emocijos“ kurti. Stebėdama žmones ir jų išgyvenimus, ji gilinosi į kūno kalbą.

Paveikslų vaizdiniai kuriami pasitelkiant žmogaus figūrą ir belaikę erdvę. Tapydama menininkė ieško netikėtų figūros judesio formų, o vaizdo ekspresyvumą sustiprina išryškindama atskirus elementus ir pasitelkdama simbolines detales.

K.Rimkutės figūratyvinė tapyba – savita, neprisirišanti prie nusistovėjusių tapybinių konvencijų ar konkrečios tapybos mokyklos rėmų. Jos kūrybinį mąstymą įkvepia tiek modernios tapybos pionieriai, tiek ir šiuolaikiniai tapytojai: impresionistas Claude'as Monet, dramatiška Anselmo Kieferio tapyba ar portretų meistrė Roberta Coni.

Tapytojos paveikslų spalvų paletė minimali – drobėse komponuojami šviesūs ir tamsūs plotai, vyrauja žemiški tonai, kuriuos retkarčiais pagyvina ryškesni ar achromatiniai spalviniai akcentai. Savitą drobių paviršiaus tekstūrą menininkė išgauna naudodama akrilą ir įvairias mišrias technikas.

„Kūno, kaip ir drobės, tekstūra man yra kur kas daugiau nei techninis tapybos elementas. Faktūriškas paveikslo paviršius tampa išgyvenimų, pažeidžiamumo ir sukauptų patirčių atspindžiu. Jis tarsi primena užsiaugintą antrąją odą – netobulą, su randais ir žymėmis, bylojančiomis apie patirtis, kurias kiekvienas nešiojamės savyje“, – sakė K.Rimkutė.

Pastaruoju metu meninikės kūryboje vis svarbesnę vietą užima portreto žanras. Tapydama konkrečius žmones, K.Rimkutė ieško dermės tarp individualių jų bruožų ir simbolinės figūros reikšmės.

„Žemiškos emocijos“ – pirmoji K.Rimkutės personalinė paroda Lietuvoje. Joje eksponuojamas 2025–2026 metais sukurtų tapybos darbų ciklas, radęsis iš kasdienybėje nepastebimų ženklų ir gestų.

„Norėčiau, kad žmogus, sustojęs priešais mano paveikslą, bent trumpam sustotų ir pats. Giliai įkvėptų, lėtai iškvėptų ir pajustų, kaip po truputį atslūgsta dienos įtampa. Tarsi trumpam galėtų paleisti viską, ką atsinešė su savimi“, – teigė tapytoja.

Sugrįžimas su savo kūryba į Lietuvą jai yra ypatingas – tai galimybė sugrįžti prie savo šaknų, kalbos ir kultūrinio artumo.

Nemažai metų gyvenusi JAV miestuose (Jutoje, Bostone, Niujorke), taip pat Londone, šiandien Kamilė savo namais vadina Portugaliją. Būtent čia ji atrado bendruomenę, bendrus interesus ir priklausymo jausmą, kurio ilgėjosi nuo tada, kai paliko gimtuosius namus.

Menininkės kūriniai anksčiau eksponuoti „Sestante Art Gallery“ ir „Looma“ galerijose Portugalijoje. K.Rimkutės kūrinių yra įsigiję Portugalijos, Šveicarijos ir JAV kolekcininkai.