Poetas E.Ališanka be fotoaparato – kaip medžiotojas be šautuvo

Vienas gražiausių šios vasaros pristatymų sostinės galerijoje „Oslo namai – meno erdvė“ – liepos 17-ąją atidaroma poeto Eugenijaus Ališankos fotografijų paroda. Fotografijos iš tolimų kraštų – tarsi pasakojimai. Bet tai nėra kelionės įspūdžių pasakojimai – tai pasakojimai apie begalinius tolius, apie nematytai ryškias spalvas, apie nepaprastą egzotiškų merginų akių gilumą ir apie laisvės dvasią, supančią mus kad ir kur eitume – ar uolų atbrailomis Peru tolybėse, ar pievoje prie Molėtų.  “Turiu albumą, parvežtą dar iš Sibiro, kuriame šimtai mano kūdikystės ir vaikystės nuotraukų. Tėvas fotografavo beveik visą gyvenimą, kol jo numylėtinis „Zorkij 5“ pateko į mano rankas. Kitaip sakant, perėmiau šeimos galvos pareigas, stojau į kitą objektyvo pusę. Iki šiol ten stoviu. Kartais be fotoaparato jaučiuosi beginklis, tarsi medžiotojas be šautuvo. Ypač kelionėse. Rudimentinis poreikis medžioti. Ir dar retsykiais pataikyti“, – pristatydamas pariodą, kurioje eksponuojamos nuotraukos iš kelionės po Peru, sakė poetas E.Ališanka.