J.Giedroycas: Mintys apie Lietuvą

“Kultūros barai”
Ką tik pasirodė žurnalo “Kultūros barai” 2006 m. Nr.12. Jame daug vietos skirta Lenkijos kultūrininkui Jerzy Giedroycui, kurio šimtąsias metines pernai minėjome.
Lrytas.lt skaitytojams pateikiame J.Giedroyco mintis apie Lietuvą.
***
Iš 1990 metų kovo 8 dienos laiško Pilietiniam parlamentarų klubui:
Netrukus Lietuva paskelbs savo nepriklausomybę. Kreipiuosi į Seimo narius ir senatorius, kviesdamas padaryti viską, kad Lenkija tą aktą pripažintų viena pirmųjų. Broliškos Rytų kaimynės nepriklausomybės pripažinimas yra mūsų pareiga lietuviams ir Lietuvos lenkams, ją privalome atlikti mūsų pačių laisvės vardan.
Iš pokalbio su Jerzy Kloczowskiu, 1998-ųjų kovas:
Politikos be aukų nebūna, ir man atrodo, kad koncepcija, jog siekdami sutvarkyti draugiškus ryšius su Ukraina ar Lietuva turime nemažai paaukoti Rytų Europos vardan, buvo vis dėlto suprasta.
Kai mes pirmą kartą viešai prabilome apie šį reikalą „Kulturoje“, mano pažįstami persigando - juk emigraciją daugiausia sudarė atvykėliai iš šiaurinių ir pietinių pakraščių, atrodė, kad būsime tiesiog nušluoti. Tačiau būgštauta be reikalo. Tąją keistą lenkų tautą su visomis jos ydomis ir bruožais, kuriuos nedvejodamas pavadinčiau siauraprotiškumu, veda kažkokia sveika intuicija. Nes ši koncepcija buvo vis dėlto priimtina.
Iš pokalbio su Krzysztofu Burnetko, 1998-ųjų sausis, „Tygodnik Powszechny“:
Labiausiai mane traukia bei domina Lenkijos Rytų politika ir santykių su mūsų Rytų kaimynais normalizavimas. Tai pamažu pildosi. O juk, kai kėliau šiuos klausimus, visiems atrodė, kad tai utopija. Užteko tik šaltai išstudijuoti Sovietų Sąjungos padėtį, kad taptų akivaizdu, jog tai imperija, kuriai lemta subyrėti būtent dėl jos daugiatautiškumo.
Kita vertus, reikėjo apmąstyti maršalo Pilsudskio patirtį. Juk tuomet konfederacijos koncepcija žlugo dėl paprastos priežasties: pamiršome, kad mūsų kaimynai, ukrainiečiai ar lietuviai, ją supranta kaip lenkų imperializmo apraišką. Nuolatinis apeliavimas į Jogailos tradicijas jų nežavėjo. Mums tai buvo didingi, jiems - juodi istorijos puslapiai.
Buvo taip pat aišku, kad tokia politika reikalauja aukų ir nuolaidų. Todėl tuo laiku pasiūlėme postulatą, kad lenkai turi visiems laikams atsisakyti pretenzijų į Vilnių ir Lvovą. Tai buvo nelengvas sprendimas, nes gerai žinome, kokį vaidmenį šie miestai suvaidino Lenkijos gyvenime. Tačiau tokia buvo neišvengiama santykių su Lietuva ir Ukraina normalizavimo sąlyga.
Reikėjo suprasti, kad sentimentai nėra svarbiausia. Kad nepriklausomos Lietuva ir Ukraina mums kur kas vertingesnės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.