Siekiant sutvarkyti priešais Evangelikų reformatų bažnyčią esančią
erdvę, per artimiausią pusmetį bus parengta jos rekonstrukcijos galimybių
studija, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.
Šia studija bus siekiama įvertinti buvusių evangelikų reformatų
kapinių - Reformatų skvero - sutvarkymo kultūrinius, paveldo ir gamtos
apsaugos, etinius, komunikacinius, teisinius bei ekonominius aspektus.
Analizės pagrindu bus pateikta keletas galimų skvero sutvarkymo variantų ir
iš jų atrinktas tinkamiausias.
Rengiamoje studijoje bus analizuojama skvero teritorijos gamtinė,
istorinė, kultūrinė ir urbanistinė raida. Bendradarbiaujant su Evangelikų
reformatų bažnyčia, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija bei
kitais specialistais, bus nagrinėjamas šios teritorijos ryšys su Lietuvos
reformacijos sąjūdžiu, nagrinėjama galimybė įkurti Reformacijos sąjūdžio
kultūros centrą po atviru dangumi.
Planuojama numatyti įvairius skvero
rekonstrukcijos metu rastų palaikų perlaidojimo variantus, aptarti galimybę
įrengti kolumbariumą, įamžinti buvusių kapinių atminimą.
Studijoje taip pat bus įvertintas skvero pritaikymas kultūriniam
turizmui ir miestiečių poilsiui bei visuomenės supažindinimui su čia
esančiomis kultūros vertybėmis. Galimybių studijoje bus siūlomos idėjos,
kaip šiame skvere atspindėti Lietuvos reformacijos sąjūdžio istoriją,
analizuojama paminklo Reformacijai idėja.
Istorikų duomenimis, evangelikai reformatai šioje teritorijoje įsikūrė
1640 metais, kai dėl nesutarimų su katalikais buvo iškelti už miesto
gynybinės sienos, kur buvo jų kapinės.
19 amžiuje čia pastatoma mūrinė vėlyvojo klasicizmo stiliaus
Evangelikų reformatų bažnyčia. Nugriovus senąją medinę bažnyčią ir medinius
ūkinius pastatus, Reformatų skvero teritorija nesikeitė iki Antrojo
pasaulinio karo. Ilgą laiką čia stovėjo vertinga vėlyvojo baroko stiliaus
Šreterių šeimos koplytėlė-mauzoliejus.
1983 metais, statant paminklą
„Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“, buvo nugriauta koplytėlės
antžeminė dalis, suniokotos senosios kapinės.