Radinys rodo, kad Echnatono laikais gyvenę kilmingieji ir toliau buvo
laidojami Sakaroje - visai šalia šiandienės sostinės Kairo esančioje
vietovėje, ir tai rodo, kad valdant „faraonui eretikui“ senosios religinės
tradicijos buvo išsaugojusios savo svarbą.
„Radinys patvirtina, kad faraono Echnatono laikais buvo svarbių
valstybės žmonių kapų, juolab kad ta pati ekspedicija dar vieną šio
laikotarpio kapavietę rado prieš kelerius metus“, - teigė VST vadovas Zahi
Hawassas, pavadinęs archeologų radinį vienu „svarbiausių“
minėtoje vietovėje.
XVIII dinastijos faraonas Echnatonas sulaužė tūkstantmetę Senovės
Egipto tradiciją garbinti daug dievų ir įvedė vieno - Saulės dievo Atono -
kultą bei perkėlė tradicinę Egipto sostinę į naujai pastatytą miestą Tel
Amarną.
Kapavietės, paženklintos raitytais karališkaisiais ornamentais, sienos
ištapytos tikroviškais piešiniais, nors tuo laikotarpiu klasikinių meninės
raiškos priemonių ir buvo atsisakyta.
Keliuose sienų piešiniuose vaizduojama, kaip dievas Pta leidžiasi į
Anapusybę, taip pat esama scenų iš kasdienio gyvenimo, pavyzdžiui, nupieštos
datules ėdančios beždžionės.
Olandų archeologų ekspedicija Sakaroje darbuojasi nuo praėjusio
amžiaus paskutiniojo dešimtmečio ir daugiausia dėmesio skiria Naujosios
Karalystės laikotarpio kapavietėms, ypač susijusioms su Echnatono laikais.
Anksčiau šie archeologai yra radę Echnatono laikais gyvenusio šventiko Meri
Nyto kapavietę.