F. von Loringhovenas mirė vasario 27 d., tačiau šeimai prašant išsaugoti privatumą, apie tai buvo pranešta tik balandžio pradžioje.
Antrojo pasaulinio karo metais jis, kaip adjutantas, dirbo kartu su nacių generolu Heinzu Guderianu, dalyvavo Stalingrado mūšyje, o 1945 m. pavasarį praleido Berlyno bunkeryje kartu su A.Hitleriu.
„A.Hitleris turėjau daug skirtingų veidų, - interviu naujienų agentūrai „Reuters“ 2005 m. sakė F. von Loringhovenas. - Jis galėjo būti mielas. Kartais prasiverždavo austriškas žavesys. Jis visada klausdavo žmonių, kaip jie jaučiasi.“
„Bet dažniausiai išlaikydavo ledinį šaltumą ir giliai niekuo nepasitikėjo. Jis buvo ypač žiaurus su armijos pareigūnais. Dėl visko kaltindavo juos“, - prisiminė jis.
Po karo praleidęs dvejus metus britų karo nusikaltėlių stovykloje F. von Loringhovenas Vakarų Vokietijoje sugebėjo padaryti karininko karjerą ir tapti generolu. Vėliau dirbo leidybos pramonėje Miunchene.
Jo prisiminimai apie fiurerį buvo dažnai naudojami ir įtraukiami į istorinę dokumentiką. Jis buvo vienas iš patarėjų kuriant filmą „Nuopuolis“ (vok. „Der Untergang“).
F. von Loringhovenas taip pat buvo vienas iš bestseleriu tapusios knygos apie jo patirtį bunkeryje autorių. Iš pradžių ji išėjo Prancūzijoje pavadinimu „Dans le bunker de Hitler“, vėliau ir Vokietijoje - „Mit Hitler im Bunker“ (liet. „Bunkeryje kartu su Hitleriu“).
„Kartais manydavau, kad iš bunkerio gyvas neišsikrapštysiu. Vis dėlto gyvenime man dažnai šypsojosi fortūna“, - sakė jis.
F. von Loringhovenas interviu dienraščiui „Los Angeles Times“ pripažino, kad tarp bunkeryje buvusių karininkų vyravo visiška neviltis. „Jie svarstydavo, ar geriau nusišauti, ar nusinuodyti. Ir jeigu nusišauti - ar nusitaikyti į gerklę, ar į smilkinį“, - pasakojo jis.
Bunkeryje jis, kaip reguliariosios kariuomenės majoras, buvo atsakingas už karinės žvalgybos pranešimų surinkimą ir turėjo kasdien juos pristatyti A.Hitleriui. Jis liko be darbo, kai sovietų kariai užblokavo radijo siųstuvus, kuriais žvalgyba perduodavo informaciją.
„Mano karinė funkciją buvo baigta ir generolui Hansui Krebsui pasakiau, kad neketinu leisti, jog mane čia nužudytų kaip žiurkę koridoriuje. Paprašiau suteikti galimybę arba prisidėti prie kovojančių dalinių, arba pabėgti iš Berlyno“, - prisiminė F. von Loringhovenas.
Pasak jo, A.Hitleris ne pasmerkė, o į šį prašymą reagavo entuziastingai: „Kai su juo kalbėjau, nujaučiau, kad jis jau nusprendęs nusižudyti ir jis, jau kaip žlugęs žmogus, pavydėjo man ir dar dviems karininkams, kurie dar gali išgyventi.“
Karininkui pavyko pasprukti balandžio 29 d., kai sovietų kariai buvo vos keli šimtai metrų nuo bunkerio. A.Hitleris ir jo žmona Eva Braun nusižudė kitą dieną.
F. von Loringhovenas gimė 1914 m. sausio 24 d. Arensburge (dabartinės Estijos teritorija), aristokratiškoje šeimoje. Po Pirmojo pasaulinio karo su visa šeima, kuri baiminosi neramumų, jis išvyko į Vokietiją.