Dienraštyje „Rzeczpospolita“ ketvirtadienį pasirodė straipsnis,
pavadintas „Garbės pilietis Hitleris“, kuriame teigiama, kad kai kurie
Vokietijai priklausę Lenkijos miestai iki šiol nepasistengė pašalinti vieno
didžiausio visų laukų nusikaltėlio iš savo garbės piliečių sąrašų.
Tačiau Gdansko miesto tarybos atstovas spaudai Karolis Polejowskis
tvirtino, kad miesto tinklalapyje „www.gdansk.pl“
figūruojanti A.Hitlerio pavardė nieko nereiškia.
„Adolfas Hitleris nebėra garbės pilietis, - sakė K.Polejowskis. -
Tinklalapyje tiesiog minimi faktai, susiję su įvairiais istorijos
laikotarpiais“.
Miesto garbės piliečių sąrašas prasideda dar nuo 1832 metų. Be A.Hitlerio. jame taip pat yra jo bendrininkas Hermannas Goeringas ir virtinė žinomų komunistinės eros veikėjų.
Tuometinio laisvojo Dancigo miesto garbės piliečio vardą nacių
vadovaujama taryba A.Hitleriui suteikė 1939 metų balandžio 20-ąją, fiurerio
50-ies metų jubiliejaus proga.
Baltijos jūros uostamiestis iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos
priklausė Vokietijos imperijai. Vėliau jį kontroliavo Tautų Sąjunga, kol po
invazijos į Lenkiją 1939 metais jį perėmė Trečiasis Reichas.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų Sąjunga, Didžioji Britanija
ir Jungtinės Valstijos Gdanską perdavė Lenkijai. Daugumą miesto gyventojų
sudarę vokiečiai buvo išvaryti.
Pasak K.Polejowskio, 1945 metais naujosios lenkų vadovybės priimtas
dekretas anuliavo visus buvusios miesto valdžios priimtus sprendimus.
Be to, Gdansko miesto taryba 1990 metais patvirtino, kad nacių ir
komunistų pareigūnai negali būti garbės piliečiais, paaiškino jis.
Lenkijos žiniasklaida pradėjo tikrinti savo miestų įrašus, kai
pirmadienį šiaurinis Vokietijos Bad Doberano miestas išbraukė A.Hitlerį iš
savo garbės piliečių sąrašo. Tai jis padarė likus vos keliems mėnesiams iki
jame numatyto Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimo.
A.Hitleris dar taip pat yra šalies šiaurės vakaruose esančio Ščecino
uostamiesčio, kuris vokiečių laikais buvo vadinamas Štetinu, ir
pietvakarinio Vroclavo miesto, buvusio Breslau, garbės pilietis.