1954 m. pradžioje agentai pranešė, kad Pilėnų tėvūnijos M.Suveizdžio būrio du partizanai (A.Ikamas ir S.Jasiūnas) žiemoja Raščiūnų miške, o pats M. Suveizdis ir E. Žilinskas – Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio apylinkėse. M. Suveizdžio-Sakalo vyrai laikėsi šiaurinėje Pandėlio rajono dalyje ir Biržų, Neretų, Bauskės, Jaunjelgavos apylinkėse, o J. Baltušis ir R. Styra – Kupiškio ir Vabalninko rajonų sandūroje. Buvo nurodytos ir vietos, kuriose partizanai pereina per Nemunėlį į Latviją.
Pavasarį agentai pranešė pastebėję partizanus Raščiūnų miško apylinkėse. Birželio pradžioje buvo sutraukti Pandėlio ir Biržų rajonų stribai bei 84 MVD kariuomenės kareiviai. Šukuodami mišką, jie pastebėjo du partizanus. Birželio 7-ąją buvo nukautas S. Jasiūnas. A. Ikamui pavyko pasitraukti. Stribai ištisas dienas rengė pasalas netoli jo giminaičių sodybų. Birželio 11-ąją Pakriaušės ir Gikonių kaimuose surengę pasalą stribai pastebėjo A.Ikamą, tačiau jis atsišaudydamas pabėgo.
Kadangi karinės operacijos nedavė rezultatų, čekistai birželio 30-ąją sulaikė A.Ikamo pažįstamą merginą iš Gikonių kaimo ir grasindami suimti už ryšius su partizanais užverbavo. Agentė Lakštingala pradėjo vykdyti čekistų užduotis.
1954 m. liepos 15-osios naktį pas agentę atėjo partizanai A.Ikamas ir Bronius Meškinis. Čia liko dienoti. Agentė pasakė partizanams, kad rengiasi stoti į Kauno kūno kultūros institutą, todėl važiuos į Pandėlį tvarkyti dokumentų. B.Meškinis paprašė nupirkti medžiagos baltiniams. Agentė 11 val. ryto jau sėdėjo pas Pandėlio rajono MGB skyriaus viršininką Rupšį ir raportavo apie partizanų apsilankymą.
Buvo sudarytas planas, agentė aprūpinta specialiais preparatais. Pavaišinusi jais partizanus, vidurnaktį išleido į kelionę, bet 18 čekistų laukė pasaloje prie brastos per Nemunėlį. 8 val. ryto pasirodė partizanai. Nors jie buvo ginkluoti automatais bei pistoletais ir užklupti atsišaudė, bet jėgos buvo nelygios. A. Ikamas ir B.Meškinis žuvo.
1954 m. vasarą čekistai suaktyvino partizanų legalizavimosi propagandą. Per agentus ir tiesiogiai buvo veikiami partizanų giminaičiai, partizanams ir nelegaliai gyvenantiems asmenims rašomi laiškai su siūlymais pasiduoti.
Naujo karo viltys išblėso, partizanų liko mažai, slapstytis tapo labai sunku. 1954 m. liepos 26 d. legalizavosi P.Kalpokas, rugpjūčio 11 d. – R.Styra, rugpjūčio 20 d. – P. Šaltis, rugpjūčio 27 d. – J.Tauteris. R.Styra po poros metų buvo suimtas ir 10 metų kalėjo Mordovijos lageriuose.
Partizanauti liko J.Baltušis-Trimitas, M.Suveizdis-Sakalas-Budrys ir E.Žilinskas-Vanagas.
1954 metų rugsėjo mėnesį areštuotas Robertas Indrikas ir Pilėnų tėvūnijos Radvilos būrio vadas Robertas Tučas. Rugsėjo 25-ąją Biržų girioje žuvo paskutinis Pilėnų tėvūnijos vadas Steponas Giedrikas, o 1955 metų gegužės 16-ąją suimtas paskutinis partizanų vadas Biržų – Rokiškio rajonuose J.Baltušis.
Vykdant čekistų planą, į Pandėlio rajono „Aušros“ kolūkį buvo perkeltas dirbti agentas Klevas, Biržų rajone 1954 m. rugsėjo mėnesį išdavęs partizaną R.Tučą. Jis greit susidraugavo su partizanų rėmėjais, kuriems pasigyrė, kad kai dirbo Papilio valsčiaus žemės ūkio skyriuje, buvęs pažįstamas su partizanu E.Žilinsku.
1955 m. gegužės 16-ąją iš Vozgučių kaimo gyventojos Magdalenos Blažienės sužinojęs, kad virš jos tvarto slapstosi J. Baltušis-Trimitas, tuoj pat pranešė čekistams, kurie surengė karinę operaciją. Apsuptam partizanui kelis kartus buvo siūloma pasiduoti. J.Baltušis ilgai dvejojo: žinojo, kad okupacinis režimas sušvelnėjo, kai kurie legalizavęsi partizanai nebuvo suimti. Šeimininkės prašomas nenusišauti po ilgų derybų J.Baltušis pasidavė. Nuteistas mirties bausme ir 1956 m. vasario 10-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
1956 metų liepos 15-ąją Suosto apylinkėje žuvo paskutiniai Pilėnų tėvūnijos, o kartu ir Vyties apygardos partizanai – Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas Žilinskas-Vanagas. Juos nušovė KGB agento sodyboje pasalą įrengęs agentas smogikas.