„Vilniaus žydai nuo pat pradžių mirusius laidojo valstybinėje žemėje
ir bent nuo 16 a. pabaigos, pagal valdovų suteiktas privilegijas, už šį
sklypą mokesčių nemokėjo. Nuo 17 a. antros pusės iki 19 a. pradžios Vilniaus
žydų bendruomenė plėtė kapines už žemę mokėdama nustatytus mokesčius, tačiau
neįgydama teisės į žemės nuosavybę“, - teigiama ketvirtadienį išplatintame
Lietuvos istorijos instituto pranešime.
Pranešime sakoma, kad 1831 m. kapinės uždarius, carinės Rusijos
valdžia visiems žemės nuomininkams šioje teritorijoje, taip pat - ir
Vilniaus žydų bendruomenei, sumokėjo nustatytas kompensacijas. Anot
istorikų, nuosavybės santykiai nepakito ir 20 amžiuje.
Antradienį Lietuvos ambasadai Vašingtone atsiųstame rašte rabinas
Lazaras Sternas iš nevyriausybinės JAV žydų organizacijos „Asrah Kadisha“ ir
Bernardas Fryshmanas iš tarptautinės Akademikų konferencijos už
žydų kapinių išsaugojimą teigia, jog iki 1940 m. kapinių teritorija
nuosavybės teise priklausė žydų bendruomenei ir reikalauja ją grąžinti.
Anot žydų kreipimosi, 1940 m. kapinių kontrolė perėjo nacių žinion, po
Antrojo pasaulinio karo tapo sovietinės valdžios nuosavybe, o atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę, teritoriją valdė Lietuvos valstybė. Kreipimesi
pabrėžiama, kad visi šie pasikeitimai neturi jokios teisinės reikšmės, todėl
nuosavybės teisės į buvusias kapines tebepriklauso žydų bendruomenei.
„Kadangi nebuvo legalaus teisinio nuosavybės teisių perdavimo,
Lietuvos Vyriausybė geriausiu atveju yra tik turto patikėtinė. Kapinės
niekada nepriklausė naciams, komunistams ar lietuviams“, - rašte aiškina
L.Sternas.
Kreipimosi autoriai pabrėžia, jog „buvusios kapinės turi būti
nedelsiant grąžintos“, o „faktas, kad toje vietoje vyksta statybos,
neabejotinai, patvirtina nacių veiksmus“.
Tuo tarpu Lietuvos žydų bendruomenė nekelia griežto reikalavimo dėl
teritorijos, kurioje, kaip manoma, anksčiau buvo žydų kapinės, grąžinimo.
Anot Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus,
reikia sulaukti aiškios specialistų nuomonės, ar iš tiesų žydų kapinės buvo
įsikūrusios būtent šioje teritorijoje.
Komercinį pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad
pastatas dygsta ne buvusių žydų kapinių teritorijoje.
Premjero potvarkiu sudaryta, žydų kapinių klausimą sprendžianti
Lietuvos tarpžinybinė darbo grupė jau domisi teisinėmis galimybėmis stabdyti
galimai ant žydų kaulų dygstančių pastatų statybas.
Nutraukti statybų darbus rekomendavo Vilniuje praėjusią savaitę
posėdžiavusi tarptautinė ekspertų grupė. Mokslinės archeologijos komisijos
specialistai, Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovai ir kiti
specialistai ir JAV, Izraelio bei Lietuvos nustatė, kad „statybvietė, esanti
teritorijoje į šiaurės rytus nuo Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžos,
beveik neabejotinai iš dalies patenka į kapinių teritoriją“.
Žydų kapinės, dėl kurių vyksta ginčai, Vilniaus centre veikė nuo 16
amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o 20 amžiaus viduryje išardytos.