Karo metu Izraelis užgrobė Sinajaus pusiasalį, Golano aukštumas, Gazos ruožą ir Vakarų krantą, kartu ir arabišką Rytų Jeruzalę. Arabų šalys turėjo pripažinti ryškų žydų valstybės karinį pranašumą.
Nors žydai vėl galėjo džiaugtis atgavę visą istoriškai ir religiškai svarbiausią miestą - Jeruzalę, šio konflikto metu užrišto Gordijo mazgo politikams nepavyksta išnarplioti iki šiol.
Kai 1967 m. Egipto prezidentas Gamalas Abdel Nasseras liepė uždaryti Tirano sąsiaurį, pagrindinius Izraelio vartus į Raudonąją jūrą, po dviejų savaičių, birželio 5 d., Izraelio naikintuvai bombordavo karines oro bazes Egipte.
Rytų Jeruzalę kontroliavusi Jordanija tą pačią dieną bombordavo Vakarų Jeruzalę ir centrinę Izraelio dalį. Tačiau atsakydamas Izraelis sugebėjo sunaikinti dvi pagrindines Jordanijos oro bazes.
Jis taip pat atakavo oro bazes Sirijoje, kai šios šalies oro pajėgos užpuolė taikinius Haifoje. Izraelio armija okupavo Gazos ruožą ir įžengė į Sinajaus pusiasalį.
Birželio 6 d. Izraelio pajėgos pasistūmėjo Sinajaus pusiasalyje bei Vakarų krante ir priartėjo prie rytinės Jeruzalės senamiesčio dalies.
Birželio 7 d. Izraeliui pavyko užimti visą Vakarų krantą, kartu ir Rytų Jeruzalę, ir Gazos ruožą.
Jungtinės tautos tądien paskelbė paliaubų rezoliuciją, kurią netrukus priėmė Jordanija.
Birželio 8 d. Izraelio kariai pasiekė Sueco kanalą ir perėmė viso Sinajaus kontrolę. Todėl Egiptas sutiko nutraukti ugnį.
Birželio 9 d. Izraelio armija užpuolė Sirijos pajėgas Golano aukštumose. Jau kitą dieną, birželio 10-ąją, Izraelis užėmė visas Golano aukštumas, o Sirija priėmė Jungtinių tautų paliaubų rezoliuciją.
Sinajaus pusiasalį Egiptui Izraelis grąžino tik 1979 m. taikos sutartimi. Su Jordanija taikos sutartis sudaryta 1994 m.
Iš Gazos ruožo Izraelio kariai ir naujakuriai pasitraukė 2005 m., o Golano aukštumos ir Vakarų krantas vis dar lieka okupuoti.