Dar labiau negu žemė lietuvį traukia žydras dangus.
Tai liudija stulbinantys laimėjimai aviacijos srityje tarpukario laikais. Lietuvos aviacijos muziejaus darbuotojas Jonas Čepas ir operatorius Stasys Dargis baigia kurti dokumentinį filmą apie JAV lietuvį Feliksą Vaitkų, antrojo lietuviško transatlantinio skrydžio herojų.
Dokumentinis filmas bus skiriamas F.Vaitkaus 100 metų jubiliejui.
Filmo kūrėjams daug padėjo JAV gyvenantis F.Vaitkaus sūnus Phillipas Waitkus, atsiuntęs unikalių, dar niekur neskelbtų nuotraukų ir filmuotų spalvotų kadrų iš 1939 – 1955 metų laikotarpio. Archyvinės nuotraukos, skelbiamos šios dienos „Laikinosios sostinės“ puslapiuose, plačiajai visuomenei irgi nematytos ir nežinomos.
Dokumentinis filmas „Atlanto nugalėtojas Feliksas Vaitkus 100“ birželio 22 dieną bus parodytas Lietuvos aviacijos muziejuje Aleksote.
Taip pat bus atidaryta 60 fotografijų paroda apie F.Vaitkų.
Rengėsi antram skrydžiui
Po to, kai Vokietijos Soldino miške (dabar Myslibožas, Lenkija) 1933 metų vasarą nukrito Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lėktuvas, lietuviai neatsisakė ambicijų iki galo įveikti Atlantą.
Gailesčio ašaroms dar nenudžiūvus, Amerikos lietuviai tuojau pradėjo planuoti antrąjį transatlantinį skrydį. 1933 m. rudenį buvo įkurta Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjunga (ALTASS). Pirmasis skristi pasiryžo lietuvių kilmės lakūnas Josephas Jamesas (Juozas Janušauskas), tačiau jis iškėlė nepriimtinas sąlygas.
Už skrydį užsiprašė per daug pinigų, bet svarbiausia reikalavo, kad reklaminiuose skelbimuose ir straipsniuose būtų minima tik jo pavardė angliškai, bet niekas neminėtų jos lietuviškai. Vietoj J.Janušausko buvo pasiūlyta skristi kitam kandidatui – 27 metų Feliksui Vaitkui.
Jo tėvai buvo kilę iš Žemaitijos, o jis pats gimė 1907 metais birželio 20 d. Bridžporte, Čikagos priemiestyje.
Baigęs vidurinę mokyklą, studijavo filosofiją ir verslo administraciją Čikagos universitete. Gavęs diplomą, 1928 m. spalio mėnesį įstojo į JAV armiją ir buvo paskirtas į inžinerijos dalinį.
Radiokompasas buvo naujovė
F.Vaitkus skraidė bombonešiais, žvalgybos lėktuvais, naikintuvais. 1930 metais jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis perkeltas į naikintojų grupę bei paskirtas į 94-ąją eskadrilę, kurioje buvo sutelktas JAV armijos aviacijos elitas ir patys gabiausi lakūnai.
1930 m. liepos 14 d. F.Vaitkui buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Išgirdęs kvietimą skristi, F.Vaitkus 1934 m. gegužės 12 d. atvyko į ALTASS būstinę ir pasirašė sutartį. Jau kitą dieną F.Vaitkus su „Lituanica-II“ išskrido į Niujorką, kur dalyvavo aviacijos šventėje.
Senas lėktuvo variklis buvo pakeistas į modernesnį – 550 AJ 9 cilindrų oru aušinamą oro kompresoriumi, pritaikytą skristi didesniame aukštyje. Įmontuotas radiokompasas – tuo metu tai buvo didele paslaptimi laikoma naujovė.
Laukė tinkamo oro
„Lituanica-II“ buvo pats pirmas civilinis transatlantinis lėktuvas, aprūpintas radiokompasu. Lėktuvo rekonstrukcija ir parengimas užsitęsė, todėl skrydį teko atidėti kitiems metams.
1935 metų gegužės pabaigoje lėktuvas buvo parengtas skrydžiui.
Tą vasarą oro sąlygos skrydžiui per Atlanto vandenyną buvo ypač blogos: audrų ciklonai, priešingi vėjai, rūkai. Taigi tris mėnesius buvo laukiama gerų orų. Pagaliau rugsėjo 21 dieną, 6 val. 45 min. Niujorko vasaros laiku, dvejiems metams praėjus po S.Dariaus ir S.Girėno žygio, iš to paties „Floyd Bennett“ oro uosto pakilo kitas Amerikos lietuvis antrajam skrydžiui per Atlantą į Lietuvą.
Teko nubaidyti arklius
Apie savo skrydį F.Vaitkus vėliau pasakojo taip: „Tai buvo visiškai aklas skridimas, kuris tęsėsi 17 valandų.
Turėjau vadovautis tiktai instrumentais ir radijo stotimis, kurias girdėdamas aš galėjau nustatyti skridimo kryptį. Apie 3 valandą ryto pradėjo snigti šlapdriba ir apšalo lėktuvas. Be to, pastebėjau, kad benzino siurblys leidžia kurą, tai tapo aišku, kad su turimu benzino kiekiu atskristi į Kauną negalėsiu.
Teko pasirinkti vietą, kur nusileisti: kur nors Airijoje, Dubline ar Vokietijoje? Per radiją sužinojau: virš Airijos – rūkas, virš Anglijos – rūkas, virš Vokietijos – audros. Prie Ballinrobės (Airija), pasirinkęs lauką, kuriame ganėsi tik trys arkliai, aš juos pirma nubaidžiau į šalį ir leidausi. Prie žemės vėjas netikėtai pakreipė lėktuvą ant šono, ir vienas sparnas palietė žemę. Lėktuvas staiga apsisuko į priešingą pusę ir nesuvaldomas nukrito.
Nulūžo dešiniojo sparno galas, numušta važiuoklė, sulankstytas propeleris“.
Surengė iškilmingą sutikimą
Airių karo aviacijos mechanikai išmontavo lėktuvą ir po poros dienų nugabeno į Dubliną. Čia „Lituanica-II“ buvo supakuota ir laivu išplukdyta į Klaipėdą.
Pats lakūnas iš Dublino atvyko į Londoną, iš ten vokiečių oro linijos lėktuvu atskrido į Berlyną, iš kurio vėliau traukiniu išvyko į Lietuvą.
Kauno oro uoste įvyko audringas susitikimas. Oro uostas buvo išpuoštas vėliavomis, vartai išpinti girliandomis, ant jų raidės F V iš geltonų jurginų. Pasirodžius F.Vaitkui, keliasdešimties tūkstančių minia pratrūko šaukti „valio“.
Linkėjimai buvo tokie audringi, kad lūžo pakyla, ant kurios stovėjo pasitinkantieji. Laimei, niekas nenukentėjo.
Pelnė aukštą laipsnį
Pasisvečiavęs Lietuvoje mėnesį, F.Vaitkus grįžo į JAV.
Antrojo pasaulinio karo metu jis buvo pašauktas į JAV armiją ir paskirtas „Boeyng'o“ kompanijos lėktuvų vyriausiuoju bandymų pilotu. 1943 metais lakūnui buvo suteiktas majoro laipsnis.
1955-aisiais F.Vaitkus su šeima buvo pasiųstas į Vakarų Vokietiją. Netoli Visbadeno, Lindsei aviacijos bazėje, ėjo JAV oro pajėgų Europoje aprūpinimo viršininko pareigas.
Mirė netikėtai 1956 metų liepos 25 dieną, sulaukęs vos 49 metų.
F.Vaitkaus palaikai buvo parvežti į JAV ir palaidoti Viskonsino valstijoje.
Lėktuvą sunaikino okupantai
Nors F.Vaitkus ir nepasiekė galutinio tikslo – Kauno, bet jo žygis transatlantinių skrydžių istorijoje užima garbingą vietą.
1935 metais lakūnas tik vienas įveikė Atlantą.
Kadangi „Lituanica-II“ lietuviams turėjo istorinę reikšmę, Lietuvos vyriausybei pritarus, už devyniasdešimt tūkstančių litų (15 tūkstančių JAV dolerių) ją nupirko karo aviacija. 1940 metais okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos karo aviaciją, jos turtas atiteko Raudonosios armijos daliniams. Kaip ir daugelis lietuviškų lėktuvų, „Lituanica-II“ buvo nutempta į Šilėnų poligoną ir panaudota kaip bombardavimo taikinys rusų lakūnams treniruotis.
Iki šių dienų išliko tik šio lėktuvo sparno nuolauža, kuri saugoma Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune.