Anot archeologų, istorikų ir antropologų, 2004 metais archeologinių
kasinėjimų metu buvusios Dubingių evangelikų-reformatų bažnyčios vietoje
surastoje kapavietėje, be dviejų minėtų Radvilų, taip pat buvo palaidota
Mikalojaus Radvilos Juodojo žmona Elžbieta Šidlovecka, Mikalojaus Radvilos
Rudojo sūnus Mikalojus, jo vaikaitis - Jonušas Radvila - bei marti -
Kristupo Radvilos Perkūno pirmoji žmona Ana Sobkovna. Dar vienos rastos
kaukolės tapatybės nustatyti nepavyko.
Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Vilniaus
universiteto (VU) Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir
antropologijos katedros docentas Rimantas Jankauskas, šias išvadas leidžia
daryti atlikti istoriniai, archeologiniai, cheminiai palaikų tyrimai.
Kaip teigė mokslininkas, tarp surastų palaidojimų tik viena moteris,
kaip rodo antropologiniai tyrimai, yra gimdžiusi daugiau nei 1-2 kartus.
Būtent istoriniai duomenys rodo, kad vienintelė iš Radvilų žmonų, kurios
laidotos Dubingiuose, Mikalojaus Juodojo žmona Elžbieta Šidlovecka turėjo
keturis sūnus ir keturias dukras. Tai, kad ji daug kartų gimdė, patvirtino
ir dubens kaulų tyrimai.
„Atliekant tyrimus buvo nustatyta ir vieno portreto, saugomo Stokholmo
nacionalinėjė galerijoje, tapatybė. Buvo manoma, kad tai Anglijos karalienės
Elžbietos I portretas, vėliau švedams kilo abejonių, pasikonsultavus su kai
kuriais Vokietijos specialistais, nuspręsta, kad tai greičiausiai Elžbietos,
bet ne pirmosios, o Radvilienės portretas“, - pasakojo R.Jankauskas.
Taip pat buvo žinoma, kad Mikalojus Radvila Juodasis buvo gana
apkūnus, sirgo podagra, nuolat skundėsi dideliu dantų skausmu. Tuo tarpu
pagal vieną archeologų rastą kaukolę mokslininkai nustatė, kad prieš mirtį
jam buvo iškritę keli krūminiai dantys. Anot amžininkų, prieš mirtį Radvila
Juodasis visą kūną išsitepė gyvsidabrių, kad palengvintų jį kankinusį
sąnarių skausmą, todėl tyrimu metu buvo ieškota gyvsidabrio pėdsakų. Radvilą
Juodąjį kankinusias ligas patvirtino ir mokslininkų nustatyti kaulų
pakitimai.
Siekiant nustatyti rastų palaikų tapatybes, atlikti kaukolių bei
portretų sulyginimai.
„Buvo tikslinami istoriniai duomenys, važiuota į Varšuvos archyvus
rinkti duomenų, buvo atlikti detali portreto analizė, atlikti detalūs kaulų
tyrimai. Tačiau iš esmės tai nieko naujo nedavė“, - sakė R.Jankauskas.
Tuomet, anot, jo buvo nuspręsta atlikti ir DNR tyrimus.
„Buvo naudojama technologija mitochondrinei DNR iš kaulų išskirti.
Deja, šiam tikslui mitochondrinė DNR nelabai tinka, nes ji perduodama tik
motinos linija, iš motinos jos vaikams, o vėliau tik dukterys perduoda
sekančiai kartai. Radvilų giminė, visa jų geneologija, eina vyriškąja
linija“, - sakė R.Jankauskas.
Anot jo, DNR tyrimus apsunkino ir palaikų suirimas, mėginių užteršimo
rizika, giminystės nustatymas.
„Turint dabartinę geneologiją, iki šiol gyvena Radviklo Juodojo
palikuonys, 12 - 13 karta. Tokiu atveju giminystę atsekti pakankamai sunku
ir ją įrodyti pakankamai sudėtinga, nebent atsektum genetinę anomaliją kokią
nors, kuri eitų iki šių dienų“, - teigė R.Jankauskas.
Anot jo, Lietuvoje pavyko DNR išskirti iš šlaunikaulių, patvirtinta,
jog genetiškai nustatyta lytis sutampa su antropologine, be to, pavyko
išskirti grynąją vyriškąją DNR. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog rezultatai
nepatikimi.
„Mūsų kolegos iš Vroclavo pasiūlė išskirti iš dantų, kur užterštumo
rizika menka. Išskyrimas buvo gana geras. Duomenys buvo sulyginti su
giminaitės Marijos Anos Radvilaitės DNR. Visgi paaiškėjo mažiau, nei
tikėtasi“, - sakė R.Jankauskas.
Pasak Kultūros paveldo departamento direktoriaus Albino Kuncevičiaus,
šiuo metu ką nors daugiau padaryti nebegalima, o surinktų įrodymų visiškai
pakanka.
„Žinant, kas darosi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vargu, ar ką
galima dabartinėje situacijoje padaryti daugiau. Istoriniai, archeologiniai,
cheminiai tyrimai sutampa. Jei iki šio buvome tikri 75 proc., tai dabar
esame tikri daugiau kaip 75 proc.“, - sakė A.Kuncevičius.
Anot R.Jankausko, paklaidos galimybės iki galo atmesti negalima.
„Visada lieka tam tikras rezervas. Galutiniai rezultatai paaiškės, kai
bus iki galo ištyrinėta visas Dubingių piliavietės plotas. Visada lieka tam
tikras nerimas. O gal sakysime, Radvilų palaikai buvo paslėpti kitur“, -
sakė R.Jankauskas.
Kaip pastebėjo A.Kuncevičius, tai, jog rastų palaikų tapatybių
negalima patvirtinti 100 proc., nesumenkina pačio atradimo svarbos ir
reikšmės.
„Lietuvos istorijoje mes nelabai žinome, kaip formavosi ir kur iškilo
pačios garbingiausios giminės, tai šiuo atveju Dubingiai, be visos
ankstesnės istorijos, - neabejotinai Radvilų tėvonija. Jie taip ir vadinosi
Dubingių ir Biržų kunigaikščiai. Visos tolimesnės atšakos kilo iš čia. Be
jokios abejonės, surasta kapavietė su pačiais garbingaiusiais bent jau 16
amžiuje mūsų istorijos žmonėmis. Atradimas yra visiškai unikalus“, - sakė
A.Kuncevičius.
Šiuo metu Radvilų palaikai saugomi Vilniaus universitete bei Mykolo
Romerio teismo medicinos institute, tačiau 2009 metais jie vėl turėtų grįžti
į Dubingius.
„Bus sutvarkyti bažnyčios pamatai, ne atstatyti, o sutvirtinti, ir
Radvilos, pasirinkę savo amžino poilsio vieta Dubingius, bus ten garbingai
palaidoti“, - sakė A.Kuncevičius.
Molėtų rajone esanti Dubingių piliavietė - viena didžiausių
piliaviečių Lietuvoje. Nuo 16 amžiaus tai buvo Radvilų šeimos rezidencija.
Radvilos vadinosi Dubingių ir Biržų kunigaikščiais, nes vieninteliai turėjo
kunigaikščių titulą.
Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584) ėjo aukštas etmono pareigas,
garsėjo kaip karvedys. Ulos mūšis (1564), kai buvo išblaškyta dešimteriopai
skaitlingesnė Rusijos caro Ivano Rūsčiojo kariuomenė, išgarsino Radvilos
Rudojo vardą Europoje. Mikalojus Rudasis visuomet gynė Lietuvos
savarankiškumą. Liublino seime 1569 metais dalyvavo kaip vienas LDK
delegacijos vadovų ir nepasirašė unijos akto.
Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565), Rudojo pusbrolis, buvo LDK
maršalka, kancleris, Vilniaus vaivada. Derybose su Lenkija reikalavo, kad
didysis kunigaikštis nuolat gyventų Lietuvoje, nesutiko su unijos projektu.
Jis buvo vienas galingiausių Lietuvos kanclerių, buvo labai gerbiamas -
pavėlavus Juodajam į senato posėdį, Žygimantas Augustas sveikindamas jį
atsistodavo.
Abu Radvilos rėmė reformacijos idėjas, daug padarė reformacijos labui
- kūrė reformatų mokyklas, statė bažnyčias.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Radvilų giminė iškilo 16 amžiuje.
Turtinga ir įtakinga ji buvo iki 17 amžiaus antrosios pusės, savo vaidmens
politiniame ir kultūriniame šalies gyvenime neprarado ir vėliau - ligi pat
18 amžiaus pabaigos. Radvilos turėjo dideles žemių valdas, šimtus dvarų.
Gausus turtas leido laikyti atskirą kariuomenę, pajėgesnę kartais už viso
krašto.