Šiais metais planuojama parengti teorinę 1940-1941 m. SSRS įtvirtinimų
Lietuvos teritorijoje tyrimo dalį: atlikti bibliografijos, brėžinių ir planų
paiešką Lietuvos ir užsienio archyvuose, įvertinti istoriografijos būklę,
objektų paveldosauginę vertę.
Kaip BNS pasakojo Kultūros paveldo departamento vyriausioji
specialistė Rita Mosiejienė, Sovietų Sąjungos pradėta statyti fortifikacinė
linija Lietuvoje dar netyrinėta, nors tai neabejotinai yra kultūros paveldo
objektas.
„Tai atskiri 1940 - 1941 metais statyti betoniniai statiniai, sujungti
į vieną sistemą. Lietuvoje Molotovo linijos įtvirtinimai ėjo kelis šimtus
kilometrų, bet karui beveik nebuvo naudojami, nes fronto linija pasitraukė.
Tad jie net nebuvo baigti“, - aiškino R.Mosiejienė.
Geriausiai išlikusius statinius ketinama įrašyti į Kultūros vertybių
registrą ir pritaikyti turizmui.
„Tai yra 20 amžiaus fortifikacijos rūšis, kuri yra bent užsienyje
labai vertinama, yra tokia net speciali turizmo rūšis ginybiniais
įtvirtinimais besidomintiems žmonėms. Yra tokių žmonių, kurie domisi ne
viduramžiais, ne gotika ar baroku, bet jiems įdomus 20 amžiaus karinis
paveldas“, - sakė specialistė.
Tyrimus ruošiamasi pradėti liepą, o lankymui minėtus objektus ketinama
pritaikyti neanksčiau kaip kitąmet.
Molotovo liniją sudaro ilgalaikės ugniavietės, vadinamieji kazematai,
saugantys nuo bombų ir artilerijos sviedinių. Iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio
Lietuvos teritorijoje suplanuotų kazematų buvo pastatyti apie šimtas.
Sovietų pradėta statyti fortifikacinė linija ėjo per aneksuotas
Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas. Molotovo linijos,
kuri kitose šalyse buvo panaudota karo reikmėms, likučiuose galima aptikti
intensyvių mūšių pėdsakus: sviedinių žymes, stiprių sprogimų deformuotas
betonines konstrukcijas.