„Biržietis“ buvo pakrikštytas 1937-ųjų gegužės 26-ąją Lietuvos aeroklubo šventėje. Jo krikštatėviai - prezidentienė Sofija Smetonienė ir švietimo ministras, profesorius Juozas Tonkūnas.
1939 m. „Biržietis“ dalyvavo pirmosiose Baltijos šalių orinio sporto varžybose, o 1938 liepos pabaigoje šiuo sklandytuvu Jonas Pyragius nuskrido 173 km ir pasiekė 2660 m aukštį. Už pasiektus rezultatus Tarptautinė sklandymo federacija suteikė J.Pyragiui tarptautinio „D“ piloto geriausią kvalifikaciją.
Apie “Biržietį“ pagarbiai rašė „Lietuvos sparnai“, palydėdami 1937 metų birželio 11-ąją lakūnus J.Pyragių ir Bronių Oškinį į JAV. B.Oškinis ruošėsi dalyvauti varžybose su savo sukurtu sklandytuvu “Bro-4 Rūta“, o J.Pyragius - su „Biržiečiu“.
Koks buvo šio sklandytuvo likimas? S.Čekanauskas 1973 metų Amerikos lietuvių Aeroklubo leidžiamame žurnale „Plieno sparnai“ Nr.4 prisimena, kad 1940 balandį skrisdamas su „Biržiečiu“ patyrė avariją ir pragulėjo ligoninėje keturis mėnesius. „Biržietis“ buvo remontuojamas LAK dirbtuvėse.
Taip jis sulaukė ir SSRS okupacijos ir buvo perkeltas į Vilnių. Lietuvą okupavus vokiečiams jie čia dar kurį laiką mokėsi sklandyti, o vėliau iš Aukštagirio buvusius LAK lėktuvus pervežė į Parubanės aerodromą, kur S.Čekanauskui teko dirbti mechaniku. Vėliau didesnė dalis lėktuvų buvo išgabenta, anot S.Čekanausko, į Vokietiją. Į Vokietiją buvo išgabenti, kiek pavyko sužinoti, ir sklandytuvai, tarp jų ir „Biržietis”.
Čia “Biržiečio” pėdsakai dingo. Už Biržų visuomenės suaukotas lėšas pagamintas vienas geriausių ir moderniausių to meto sklandytuvų „LY – Biržietis“ pranyko Antrojo pasaulinio karo audrose.