Šį radinį aptikę archeologai paskelbė, kad raižinys – žmogaus rankų darbas ir gali būti siejamas su akmens ar bronzos amžiaus laikų palikimu.
„Lietuvoje toks simbolis aptiktas pirmą kartą. Ant akmenų išskaptuotų vandens paukščių dažniau randama Skandinavijos šalyse“, – sakė tyrinėtojų ekspedicijai ežero gelmėse vadovavęs klaipėdietis archeologas Klaidas Perminas.
Anot jo, vandens paukštis daugelyje pagoniškų kultūrų simbolizuoja ryšį su gamtos stichijomis, todėl galima manyti, kad ežero dugne aptiktas šiose vietovėse dar prieš Kristų gyvenusių pagonių apeiginis akmuo.
Tačiau kokiame amžiuje ant šio akmens buvo iškaltas paukštis, tyrinėtojai kol kas nežino.
Įminti šią mįslę padėtų papildomi ežero dugno tyrinėjimai ir radiniai, galintys mokslininkams suteikti daugiau informacijos.
Paženklintas akmuo guli netoli Pilies salos, ant vadinamosios Kryžavonės kalvos.
Riedulys, savo forma primenantis sūrį, yra 2 metrų ilgio, siaurąja dalimi pasisukęs į rytus. Čia beveik 2 metrų gelmėje yra ir daugiau akmenų, išsidėsčiusių kol kas neįminta tvarka.
Šie akmenys laikomi čia buvusios gyvenvietės pėdsakais, o Kryžavonės kalva – ežere buvusi sala ar pusiasalis.
Prieš pusantro šimto metų ežeras buvo užtvenktas, jo vanduo pakilo 3 ar net 4 metrus. Ežero dugne atsidūrė žemesnė sausumos dalis – pakrantės juosta, salos.
Beje, nuskendusios Kryžavonės kalvos vardas kildinamas nuo ant šios kalvos gulinčio akmens su kryžiaus ženklu.
Tačiau archeologai teigia, kad šis ženklas, skirtingai nei paukščio simbolis, yra ne žmogaus, o gamtos raižinys.