“Pavojaus sveikatai nėra”, — skelbė 1986 metų gegužės 27-ąją pasirodęs laikraštis “Tiesa”, praėjus parai po Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos.
Straipsnyje su tokia antrašte tuometinis Lietuvos SSR sveikatos apsaugos ministras Jonas Platūkis tvirtino, jog Sovietų Sąjungoje griežčiau nei kitose šalyse prižiūrimos radiacijos normos.
Buvo teigiama, jog, patikrinus radiacijos lygį, jos normos nėra viršytos ir žmonių sveikatai pavojus negresia.
Iškarpa iš laikraščio yra vienas iš Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikiančios parodos “Lietuva — Černobylis. 1986 — 1991 m.” eksponatų.
Ukrainoje įvykusi atominės jėgainės avarija tiesiogiai palietė ir tūkstančius lietuvių.
Praėjus daugiau nei 20-čiai metų, ši tema avarijos likvidavimo darbų dalyviams tebėra skaudi, bet daugelis lietuvių jos detales jau ėmė pamiršti ar apie jas mažai žino.
Avariją bandė nuslėpti
Ukrainoje Černobylio AE buvo pastatyta Pripetės mieste, 16 kilometrų nuo Černobylio miesto. Elektrinėje buvo 1977 — 1983 metais pastatyti keturi reaktoriai, kiekvienas jų gamino po tūkstantį megavatų elektros energijos.
Černobylio AE sprogo 1986 metų naktį iš balandžio 25-osios į 26-ąją. Tuomet ketvirtajame bloke buvo atliekamas netinkamai suplanuotas bandymas.
Sovietų valdžia siekė nuslėpti įvykį, tačiau balandžio 28-ąją Švedijos aplinkos apsaugos stotys ėmė fiksuoti itin aukštą radiacijos lygį. Tai pastebėjus ir Norvegijai bei Suomijai, sovietų valdžia pripažino nelaimę Černobylyje.
Gegužės 4-ąją iš reaktoriaus sklidęs karštis ir radioaktyvumas buvo sustabdyti. Tačiau aplinka ir darbuotojai patyrė didžiulę žalą. Iš pat pradžių dėl avarijos žuvo 32 žmonės, dešimtys gavo didžiules radiacijos dozes ir mirė vėliau.
Baisiau už atominę bombą
Į aplinką pateko keliskart daugiau radiacijos, kai numetus atomines bombas Japonijoje, Hirosimoje ir Nagasakyje 1945 metais.
Pagal oficialius Rusijos duomenis, Černobylio avarija neigiamai paveikė 9 milijonus žmonių sveikatą ir likimus. Užkrėsti liko didžiuliai plotai žemių.
Likviduoti avarijos padarinius buvo pašaukti daugiau nei 800 tūkstančių žmonių.
Jų gretose buvo ir apie 8 tūkstančiai lietuvių.
Dirbo ir tūkstantis kauniečių
Lietuvos Černobylio medicinos centro duomenimis, Lietuvoje užregistruoti 5 tūkstančiai 966 avarijos padarinių likvidatoriai, nors manoma, jog jų buvo daugiau nei 7 tūkstančiai.
Černobylis palietė vieną iš 100 Lietuvos vyrų, kuriems 1986 metais buvo nuo 18 iki 45 metų. Medikai stebėdami “černobyliečius” nustatė, jog tai turėjo pastebimų pasekmių likviduotųjų sveikatai.
Iki šiol iš beveik 8 tūkstančių lietuvių černobyliečių jau yra mirę 800. Kitų sveikata taip pat prasta.
Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo darbuose teko dalyvauti ir maždaug tūkstančiui kauniečių.
Saugojo bevaikius vyrus
Karo muziejaus darbuotojos pasakojo, jog iš pradžių į Černobylį likviduoti avarijos padarinių buvo vežami šauktiniai kariai. Tačiau netrukus susigriebta, jog tai jauni, šeimų bei vaikų neturintys vyrai, ateityje galintys ir nebeturėti palikuonių dėl gautos radiacijos.
Tuomet buvo mobilizuojami vyresni, atsargos kariai, milicijos darbuotojai, ypač jau turėję šeimas.
Vienas tokių ir buvo Lietuvos “Černobylis” judėjimo vadovas Gediminas Jančiauskas. Likviduoti padarinių jis buvo mobilizuotas būdamas 24-erių, kai jau turėjo dvi mažas dukras.
Vyras prisiminė, jog kai būrys buvo surinktas, lietuviai nežinojo, kur juos veš, bet įtarė, jog į Černobylį.
Ten kaunietis išbuvo du mėnesius. Pripetėje, radioaktyvaus užterštumo zonoje, jam teko kasti sniegą nuo gamyklos “Jupiteris” pastatų stogų, kitų objektų.
Sniegą reikėjo nukasti ir išvežti į specialias saugyklas, kad pavasarį ištirpusios pusnys nepaskleistų radiacijos vandens telkiniuose.
Nors oficialiai buvo teigiama, jog likviduotojai gauna specialius nuo radiacijos saugančius kostiumus, su jais mažai kas dirbo.
Dauguma vilkėjo šimtasiūles, stengėsi ryšėti marlines kaukes, kurių taip pat trūko.
Radiacijos lygio nežinojo
Tik karininkai turėjo individualius radioaktyvumo matuoklius su asmeniniais numeriais.
Bet ar tie matuokliai rodė teisingus radiacijos duomenis, visi abejojo.
Vieną tokių matuoklių taip pat galima pamatyti parodoje.
Tai chemiko žvalgybininko papulkininkio Andrejaus Bovgerdo padovanotas eksponatas.
Jis muziejaus darbuotojoms pasakojo, jog, pagal instrukcijas Černobylyje praleisti galėjo tik dvi savaites. Tuomet dėl didelės radiacijos vienus specialistus turėjo keisti kiti.
Tačiau per dvi savaites rasti ir apmokyti gerų specialistų buvo neįmanoma. Todėl dabar jau sunkiai sergantis papulkininkis likviduodamas avariją, pavojingoje zonoje išbuvo kur kas ilgiau.
Daug liudininkų jau nebėra
Parodoje “Lietuva — Černobylis. 1986 — 1991 m.” eksponuojamos Černobylio AE likviduotojų apsaugos priemonės, radiacijos matavimo prietaisai. Taip pat pateikti įvairūs avarijos padarinių likviduotojams sovietmečiu teikti bei dabartiniai apdovanojimai, padėkos.
Įdomios yra Černobylio įvykių dalyvių — karių bei milicininkų nuotraukos iš asmeninių archyvų. Kai kurių liudininkų jau nėra gyvų.
Įdomu paskaityti tuometinės spaudos iškarpas apie avariją, Lietuvos judėjimo “Černobylis” veiklos dokumentus.