Vengrijoje archeologai atkasė 8 mln. metų senumo mišką

AFP-BNS ir lrytas.lt inf.
„Šis radinys išskirtinis, nes medžiai išlaikė savo medienos struktūrą, nėra nei suanglėję, nei suakmenėję“, - teigė vietos Otto Hermano muziejaus archeologijos skyriaus vadovas Tamasas Pusztai.
„Šis radinys išskirtinis, nes medžiai išlaikė savo medienos struktūrą, nėra nei suanglėję, nei suakmenėję“, - teigė vietos Otto Hermano muziejaus archeologijos skyriaus vadovas Tamasas Pusztai.
Archeologai apie šį radinį pranešė praėjusią savaitę, kai po kelių dienų kasinėjimų aptiko paslaptingą taksodžių - vienos pelkių kiparisų atmainos - mišką.
Pirmiausia kelis medžių kamienus, virtusius anglimi, aptiko angliakasiai, dirbantys rusvųjų anglių kasykloje.
„Kasinėdami toliau, radome 16 medžių, likusių toje pačioje vietoje, kur augo prieš 8 mln. metų. Jie buvo labai gerai išsilaikę“, - sakė T.Pusztai.
Norint pažvelgti į senovės medžių kamienus, kurie atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos filmo, reikia nusileisti į 60 metrų gylio ir 3 500 kvadratinių metrų pločio atvirą šachtą.
Iš medžių telikę kamienai, kurie yra nuo dviejų iki trijų metrų skersmens ir šešių metrų ilgio, nors originalieji taksodžiai užaugdavo nuo 30 iki 40 metrų aukščio.
„Kamienai išsilaikė originalios formos ir sudėties“, - sakė Lorano Eotvoso gamtos mokslų universiteto Budapešte paleontologijos skyriaus direktorius Miklosas Kazmeras.
Mioceno periodu, kuris prasidėjo daugiau kaip prieš dešimt metų, šiame regione tyvuliavo milžiniškas ežeras Panonas su dumblinais ir pelkėtais krantais, pridūrė jis.
„Šie medžiai gerai išsilaikė dėl staigiai kilusios smėlio audros, kuri užklojo mišką šešių metrų storio smėlio sluoksniu“, - teigė M.Kazmeras.
8 mln. metų senumo kamienai vis dar primena medieną - tuo įsitikino AFP žurnalistas, kuriam buvo leista paliesti šiuos medžius.
Kamienai negali būti iškelti iš 60 metrų gylio, nes gryname ore ir saulėje jie „sutrupėtų“, sakė vyriausiasis vietovės archeologas Janosas Veresas.
Kadangi kamienai yra organinės kilmės, su jais galima atlikti dendrochronologinius tyrimus, kurie iš rievių padėtų nustatyti per medžio gyvenimą įvykusius klimato pokyčius, teigė entuziastingai nusiteikęs J.Veresas.
Medžiai žuvo būdami nuo 300 iki 400 metų senumo, „tačiau turint galvoje, kad jie neišaugo vienu metu, galima ištirti periodą nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. metų“, pridūrė archeologas.
Panašus miškas jau buvo rastas Japonijoje, kur archeologai medžius saugoja cemento sarkofaguose.
Kad medžiai būtų užkonservuoti Bukabranio vietovėje, reikėtų nuo 40 iki 50 mln. forintų (nuo 544 tūkst. iki 680 tūkst. litų), teigia mokslininkai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.