Septynių puslapių dokumentas, datuotas 1973 spalio 1 diena, rodo, kad
Valstybės saugumo ministerija, žinoma kaip „Stasi“ („Štazi“), buvo
nurodžiusi pasieniečiams, kad jie privalo „sustabdyti arba likviduoti“
būsimus disidentus.
„Nedelskite panaudoti savo šaunamąjį ginklą, net jei sienos pažeidėjų
grupėje yra moterų ir vaikų, o tokią taktiką dažnai naudoja išdavikai“, -
teigiama dokumente.
Rytų Vokietijos režimas ilgą laiką tvirtino, kad žudymai pasienyje,
kurį sudarė betono blokai, virš kurių buvo nutiesta spygliuota viela ir kurį
saugojo gerai ginkluoti pasieniečiai, buvo „paskutinė išeitis“, kuri būdavo
pasitelkiama tik panaudojus visus kitus metodus, tokius kaip įspėjamieji
šūviai.
Tačiau vyriausybinės įstaigos, dabar tvarkančios tūkstančius „Stasi“
bylų, direktorė sakė, jog minėtas dokumentas yra nenuginčijamas įrodymas,
kad komunistinis režimas siekė, jog būtų likviduojami visi asmenys,
bandantys pabėgti į Vakarus.
„Dokumentas nepaprastai svarbus, nes tuometiniai politiniai lyderiai
toliau neigia, kad buvo duotas įsakymas šaudyti“, - laikraščio „Frankfurter
Allgemeine“ sekmadienio numeriui sakė Marianne Birthler.
Pasak jos, aptiktas dokumentas įrodo, kad šaliai rengiantis pirmadienį
minėti 46-ąsias Berlyno sienos iškilimo metines, dar esama tam tikrų
tamsiosios Vokietijos istorijos aspektų, kurie neišaiškinti iki šiol.
„Stasi“ archyvų atstovas spaudai patvirtino pirmadienį laikraščio „Die
Welt“ paskelbtą informaciją, kad minėta dokumento ištrauka buvo įtraukta į
1997 metais istorikų parengtą knygą apie Rytų Vokietiją, tačiau sakė, kad ji
taip ir nepasiekė didesnės auditorijos.
Paskutinis Rytų Vokietijos komunistinio režimo lyderis Egonas Krenzas
interviu, kuris paskelbtas pirmadienį, neigė, kad buvo
duotas toks įsakymas šaudyti.
„Nieko nežinau apie tai iš bylų, bet žinau tai iš savo patirties. Toks
nurodymas būtų pažeidęs Rytų Vokietijos įstatymus“, - sakė jis interviu
laikraščiui „Bild“.
E.Krenzui teko kalėti už savo vaidmenį žudynėse prie Berlyno sienos.
„Stasi“ aukų memorialo Berlyne direktorius Hubertus Knabe paragino prokurorus pradėti kriminalinį tyrimą prieš pareigūną, davusį atitinkamą nurodymą.
„Aptiktas nurodymas yra licencija žudyti“, - sakė jis laikraščiui
„Welt am Sonntag“.
H.Knabe sakė, kad po Vokietijos suvienijimo 1990-aisiais beveik visi
buvę „Stasi“ darbuotojai, kurių iš viso buvo 91 tūkst., „praktiškai liko
nenubausti“.
Žlugus Rytų Vokietijos vyriausybei, prieš teismą stojo keli
pasieniečiai, tačiau daugumai jų buvo skirtos tik lygtinės bausmės.
Minėtame dokumente, kuris buvo aptiktas praėjusią savaitę rengiant
prašymą dėl mokslinių tyrimų stipendijos, kalbama apie specialiai apmokytus
„Stasi“ komandosus, kurie nuo 1968 metų po virtinės įžūlių pabėgimų į
Vakarus kartu su pasieniečiais ėmė saugoti sieną.
Garsi „Stasi“ aukų organizacija penktadienį pranešė, kad mažiausiai 1
245 žmonės žuvo mėgindami pabėgti iš Rytų Vokietijos. Šis skaičius yra
gerokai didesnis nei oficialiai pateikiami duomenys.
Pasak organizacijos, daugiau nei pusė šių žmonių žuvo po 1961 metų
rugpjūčio 13 dienos, kai buvo pradėta Berlyno sienos statyba. Ši siena
turėjo sustabdyti masinį gyventojų bėgimą iš komunistinės valstybės į
Vakarus.
Dėl šios sienos Rytų Vokietijos gyventojai iki 1989 metų, kai ji buvo
džiaugsmingai nuversta, iš esmės buvo įkalinti savo valstybėje.
Visos sienos ilgis buvo 155 km, iš kurių 43 km dalijo miestą į dvi
dalis, o likusieji 112 km izoliavo Vakarų Berlyną nuo Rytų Vokietijos.