Vienoje gimęs žydų kilmės istorikas labiausiai išgarsėjo savo monumentaliu veikalu „Europos žydų sunaikinimas“, kurioje aprašė, kaip nacistinė Vokietija sukūrė ir paleido žiauriausią žudymo mašiną, nusinešusią 6 milijonų žydų gyvybes.
Holokausto temos jis ėmėsi vos pasibaigus Antrajam pasauliniui karui ir šioje srityje tais laikais buvo vienas pirmųjų, išdrįsęs įžengti į tokią opią tyrinėjimų sferą.
„Žydų bendruomenėje ši tema buvo beveik tabu, - 2004 m. interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė pats R.Hilbergas. - Darbo ėmiausi 1948 m. beveik, sakyčiau, kaip protesto prieš tylą.“
Žymiausio savo veikalo pirmąją versiją istorikas publikavo 1961 m. Joje išdėstyta istorija nuo antisemitizmo šaknų Vokietijoje iki biurokratinio koncentracijos stovyklų sistemos pamato.
Jis tęsė darbą su Holokausto archyvais ir 2003 metais pristatė gerokai išplėstą trečiąjį savo veikalo leidimą.
Kartais jis susilaukdavo kritikos už tai, kad tyrinėjimuose skirdavo daugiau dėmesio nusikaltimo kaltininkams nei aukoms. R.Hilbergas išlikdavo šaltakraujiškas net jautriausiomis temomis, bet yra prisipažinęs, kad tragiškos istorijos skauduliai kartais įveikdavo ir jį. „Savo sapnuose aš būdavau auka, - interviu sakė R.Hilbergas. - Mane veždavo į Aušvicą. Važiuodavau traukiniu, susidurdavau su SS vyrais, norėdavau juos nužudyti.“
Istoriko šeima paliko Austriją tik 1938 m., po Vokietijos įvykdyto šios šalies anšliuso. Po trumpo sustojimo Kuboje Hilbergai nuvyko į JAV, kur vėliau Raulis Hilbergas tapo šios šalies piliečiu.
Lietuviškai yra išleista istoriko knyga „Nusikaltėliai. Aukos. Stebėtojai: Žydų tragedija 1933-1945“.