Švėkšnos grafų Platerių palikimą paveldėjusi moteris pernai ir šiemet skyrė kelis šimtus tūkstančių litų, kad Vilkėnų dvaras bent iš išorės atgautų išskirtinį grožį.
Darbams ji pasamdė neseniai konfliktu su paveldosaugininkais išgarsėjusią bendrovę.
Ji sutvarkė fasadą kaip sugebėjo, kai kur – ir su broku. Bet išeivė lietuvė vis tiek buvo patenkinta. Rūmai pagražėjo.
L.F.Broel-Platerienė į Švėkšną atvyko iš Jungtinių Valstijų sostinės Vašingtono.
Jai įkandin į Lietuvą atkeliavo ir geriausia bičiulė japonė Atsuko Craft. Grafienė 40 metų drauge su ja dirbo Vašingtone.
A.Craft dukra Lucy Craft dirba Tokijo televizijos kompanijoje PBS. L.Craft Švėkšnoje kūrė laidą apie grafų Platerių dinastiją, kildinamą net iš Maltos ordino. Švėkšnoje ji nutrūko prieš 10 metų, nes paskutinis grafas 84-erių Aleksandras mirė JAV nepalikęs vaikų.
Į tėviškę grįžo karste
A.Broel-Plateris taip ir nepamatė laisvę atgavusios Lietuvos ir gimtosios Švėkšnos.
Grafienė jo palaikus pargabeno į Lietuvą. Amžinojo poilsio jis atgulė katalikų Šv.Jokūbo bažnyčios kriptoje.
Nuo 1999-ųjų L.F.Broel-Platerienė į Švėkšną atvyksta kiekvieną vasarą.
Ji apsigyvena „Genovefos“ viloje, pro kurios langus mato parką, skulptūras, bažnyčią ir tvenkinius, savo jaunystės takus.
Grafienė pirmiausia suremontavo „Genovefos“ vilą, restauravo jos pobūvių salę su retais lipdiniais ir paveikslais.
Švėkšnos dailės mokyklos mokytojas Vytautas Bliūdžius, net neturėdamas restauratoriaus kvalifikacijos, kruopščiai atkūrė visus meno bareljefus.
Tačiau Klaipėdos regiono paminklosaugos valdininkai vis rašė perspėjimus grafienei, kad nenaikintų savo turto.
Šilutės rajono valdžia taip pat ilgai delsė atkurti grafų teises į didžiąją dalį nuosavybės, todėl teismai truko beveik dešimtmetį.
„Bet juk aš neprašiau, kad šeimos vilą, parką ar dvarą valstybė į savo registrus įtrauktų, paliktų dūlėti, o dabar trukdytų dar ir remontuoti“, – tuo metu piktinosi L.F.Broel-Platerienė.
Tik šiemet Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis už mecenavimą, dalijimąsi palikimu ir rūmų restauravimą grafienei miestelio šventėje įteikė simbolinį Gerumo sparną ir šv.Jokūbo skulptūrėlę.
Valdžios parama netiki
Po ilgai trukusio ir nepigiai kainavusio rūmų fasado remonto moteris abejoja, ar verta prašyti valstybės paramos.
„Su ja jokių reikalų geriau neturėti – atims ir sudie“, – įsitikinusi L.F.Broel-Platerienė.
Ji rodo į krūmais apaugusią „Rebekos“ skulptūrą priešais rūmus.
Tai pajuodusi, bevertė cementinė kopija, o tikroji balta marmurinė „Rebeka“ pusę amžiaus puošia grafų Tiškevičių dvaro rožyną Palangoje.
„Marmurinę „Rebeką“ sidabrinių vestuvių proga savo tėvams, mano vyro seneliams Plateriams, padovanojo dvi jų dukros su šeimomis.
Statula buvo labai brangi, sunkiai atgabenta.
Net tiltelių atramas reikėjo stiprinti, kad atlaikytų svorį“, – legendomis apipintą istoriją pasakojo buvusi lietuvių kalbos mokytoja L.F.Broel-Platerienė.
„Rebeką“ iš Švėkšnos į Palangą sovietmečiu nutarė perkelti valdininkai.
Skulptūra turėjusi papuošti Palangą. Iki šiol joks paminklosaugos valdininkas nė piršto nejudina, kad neteisybė būtų ištaisyta.
Rūmams – 120 metų
Neorenesansinio stiliaus dviejų aukštų Vilkėnų dvaro rūmai buvo pastatyti 1887 metais. Juos supo išpuoselėtas barokinis parkas.
Grafų Platerių kartos čia šeimininkavo iki 1940-ųjų. 1941-1944 metais čia įsikūrė vokiečių armijos štabas, po to atėjo rusai.
Vilkėnų rūmams – 120 metų. Bet jie nė karto nebuvo remontuoti ar restauruoti.
Rūmus restauravusiems darbininkams fasado dekoras iki šiol išliko mįslė. Senųjų meistrų darbo paslaptys ir technologijos seniai pražuvo, tad akytą tinką meistrai kūrė kaip išmanė. Vienur išėjo preciziškai, kitur – nelabai. Bet bendras vaizdas panašus į autentišką.
„Galiu patvirtinti, kad iš daugybės Žemaitijos ir net Lietuvos dvarų šis yra gražiausi“, – įsitikinęs A.Kliukas.
Su vaizdo kamera po irstančiais rūmų menių skliautais vaikštinėjusios grafienės draugės japonės viena kitai rodė griuvenas. Viduje restauratoriai dar nepradėjo taisyti nė vieno kampo.
L.F.Broel-Platerienė, pasidžiaugusi atgaivintu rūmų fasadu, sakė ketinanti restauruoti bent valgomąjį ir rūmų holą.
Jų interjeras yra puošniausias su neblogai išsilaikiusiais giminės herbų lipdiniais ir durų drožiniais.