Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas anksčiau buvo skirtas arkliams ir vežimams laikyti. XIX a. amžiaus pradžioje antrame ir trečiame aukštuose įrengti profesorių butai, 1919 m. patalpos pritaikytos auditorijoms.
Sienų tapyba čia aptikta prieš metus, atliekant polichrominius tyrimus: po dažų sluoksniais atsivėrė klasicistinė ir istorizmo laikotarpio tapyba. Dabartiniame dekano kabinete, virš durų nišos, netikėtai rastas peizažas su figūromis.
„Įvyko tiesiog stebuklingas atsitiktinumas – buvo rasta tokia užuomina pušies šakelės, ir po to buvo atidenginėjama, ir atsidengė nuostabus peizažas. Buvo sunku, dažai labai stipriai prilipę, bet po milimetrą, po milimetrą“, – sakė restauratorė Neringa Šarkauskaitė, tokio peizažo dar nemačiusi.
Šalia esančioje patalpoje, kitoje sienos su peizažu pusėje, rastas tapytas natiurmortas. Pasak restauratorės, – taip pat retai sutinkamas.
Visi profesorių butai buvę gausiai ištapyti. Per porą šimtų metų yra negrąžinamai pažeistų vietų, bet tapyti fragmentai beveik visose patalpose išlikę.
„Atliktos ne tik polichrominės paieškos, bet ir būtini, dirbant tokius darbus, technologiniai tyrimai: biologiniai, cheminiai, dažų sluoksnių analizė.
Tai tikrai geras pavyzdys – kaip paminklas turi būti saugomas, kaip juo rūpinasi pats savininkas, šiuo atveju universitetas“, – „Panoramai“ sako Skaistis Mikulionis, bendrovės „Lietuvos paminklai“ menotyrininkas.
Darbų vertė 260 tūkst. Lt, juos finansuoja Vilniaus universitetas ir Kultūros paveldo departamentas. Restauravimą Istorijos fakultete planuojama baigti 2008 m.