Ne A.Hitleriui priklausiusį gaublį turi ir šalia stovintis „Märkisches Museum“ ar kitame miesto gale įsikūręs Geografijos institutas, kuris pirmą kartą W.Pobanzo dėmesį patraukė prieš 40 metų, kai jis buvo studentas.
„Mes jį vadindavome fiurerio gaubliu“, - prisimena kartografas. Šis gaublys ir įžiebė susidomėjimą specialiu milžinišku modeliu.Jis vargiai primena tą garsųjį pripučiamą žemės modelį, kuriuo Charlie Chaplinas žaidė „Didžiajame diktatoriuje“ ir šaipėsi iš A.Hitlerio megalomanijos, sukurdamas nepamirštamą fašistų tirono, šokančio su planeta, vaizdą.
Tikrasis „Columbus“ gaublys, išleistas dviem mažais tiražais Berlyne XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje (antrojoje versijoje „Abisinija“ pavadinta Italijos Rytų Afrika), dydžiu prilygo „Volkswagen“ automobiliui ir tuo metu net buvo už šį brangesnis. Jam paremti buvo sukurtas standartinis medinis pagrindas, tačiau A.Hitleriui ir kitiems nacių lyderiams skirti gaubliai stovėjo ant unikalių stovų. Pagal juos W.Pobanzas ir stengėsi metodiškai atsekti, kuris gaublys priklausė fiureriui.
Vieną dieną šis baltaplaukis, stambus ir akiniuotas gaublių entuziastas atėjo į Vokietijos istorijos muziejų, nešinas knygų ir visokiausių kitokių įrodymų kalnu.
„Jis yra labai rimtas žmogus, susidomėjęs šiuo išskirtiniu gaubliu“, - sakė muziejaus direktorius Hansas Ottomeyeris, kuris paminėjo W.Pobanzą, kalbėdamas apie įsimintinų pomėgių turinčius berlyniečius.
W.Pobazo istorija – tikras slėpinys. Be Berlyne saugomų gaublių, dar du „Columbus“ žemės modeliai yra Miunchene. Senuko įkvėpti kolegos gaublių entuziastai dar kelis atrado privačiose kolekcijose ir išvežtus iž Vokietijos. Tačiau nė vienas iš jų anksčiau nestovėjo A.Hitlerio kabinete Reicho kanceliarijoje. Nė vienas iš jų nėra gaublys, įkvėpęs Ch.Chapliną.
Satyriniame Ch.Chaplino filme pripučiamas gaublys – megalomanijos simbolis – staiga sprogsta tiesiai prieš tirono veidą.
A.Hitleris geriau nei bet kuris kitas tironas suprato vaizdo galią. Jis sukūrė Nacistų partijos uniformą bei vėliavą ir pasamdė Albertą Speerą, kad šis suprojektuotų naująją Reicho kanceliariją, kurioje stovėtų milžiniškas „Columbus“ gaublys – ant kampuoto ir laiptuoto medinio pagrindo, paties A.Hitlerio kambariuose.
Pastatas buvo atidarytas 1939 metais. Iš to laiko išlikusiose kino kronikose ir nuotraukose matyti žmonės, keliaujantys keturių futbolo aikščių ilgumo marmuriniais koridoriais, kad galėtų pamatyti fiurerį. Genialusis Ch.Chaplinas 1940 metais puikiai išnaudojo gaublio simbolinę jėgą.
„Per visą istoriją megalomanijos apimti tironai pasitelkdavo menus, kad galėtų kontroliuoti mintis, įgauti pagarbos, paremti savo valdžią ir įrašyti savo vardą į istorinę atmintį“, - rašo istorikas Fredericas Spottsas knygoje „Hitleris ir estetikos galia“. Vis dėlto A.Hitleris žengė toliau už kitus, rašoma knygoje, ir „savo valdžią apibrėžė ir legitimizavo kultūros kalba“.
Galima sakyti, kad Ch.Chaplino vaizdinė išdaiga ir tapo tokia įsimintina, kad sužaidė A.Hitlerio vaizdinių simbolių pomėgiu.
Įdomiausia tai, kad, pasak W.Pobanzo, „A.Hitleris greičiausiai neturėjo jokios nuomonės apie gaublį. Nėra jokios nuotraukos, kurioje A.Hitleris stovėtų šalia gaublio. Jis kontroliavo visus savo atvaizdus. Jei gaublys jam būtų buvęs svarbus, A.Hitleris tikrai būtų šalia jo nusifotografavęs“.
„Man rūpi ne A.Hitleris, o situacijos teisybė“, - priduria kartografas. Kai pernai vienas Berlyno laikraštis Vokietijos istorijos muziejuje saugomą gaublį pavadino masinio žudiko gaubliu, jo, mokslininko, sąžinė liepė ištaisyti klaidą. Jis nesakė, ar ryžtųsi tokiam pačiam žygiui, kad atskleistų Konradui Adenaueriui arba Johnui Fosteriui Dullesui priskiriamų gaublių kilmę.
„Nežinau, kiek iš viso gaublių buvo pagaminta, nes 1943 metais ‚Columbus‘ gamykla ir visi jos archyvai buvo sunaikinti“, - apgailestavo W.Pobanzas. Jis išsitraukė Paulo Ludwigo Troosto studijoje sukurto brėžinio kopiją, kurioje nubraižytas pagrindas gaubliui. P.L.Troostas buvo mėgstamiausias A.Hitlerio architektas: „Šis pagrindas buvo pagamintas J. Von Ribbentropo vadovaujamai užsienio reikalų ministerijai“.
Ant tokio paties pagrindo stovi Vokietijos istorijos muziejuje laikomas gaublys. „Taigi šis gaublys galėjo būti pagamintas tik J.Ribbetropui. Naujajai reicho kaceliarijai sukurti gaubliai stovėjo ant kampuotesnio pagrindo“, - teigė W.Pobanzas, išsitraukdamas kitą kopiją.
Kalbėdamas apie du gaublius iš Miuncheno jis paaiškino, kad vienas iš jų paimtas iš tenykščio A.Hitlerio biuro (jame taip pat yra amerikiečių kulkos palikta skylė). Taigi tai yra Hitlerio gaublys, bet ne tas modelis, kurį A.Speeras užsakė naujajai Reicho kanceliarijai ir kuris įkvėpė Ch.Chapliną.
„Antrasis Miuncheno gaublys paimtas iš nacių administracinio pastato. Abiejų kilmė smulkiai dokumentuota“, - teigė W.Pobanzas.
Kartografas priklauso Tarptautinei Coronelli gaublių tyrimų draugijai, iš kurios jis sužinojo apie vieną gaublį Vroclave ir kitą Varšuvoje. Vienoje leidžiamas žurnalas „Blobusfreund“ („Gaublio draugas“) žurnalas jį ragino išspausdinti savo tyrimus.
„Negaliu, - nukirto kartografas. – Aš dar renku medžiagą“, - atsakė kartografas.
Gaubliais bei žemėlapiais jis iš pradžių susidomėjo dėl jų meistriškumo bei techninio sudėtingumo ir, būdamas vaikas, dviračiu keliaudavo po Vokietiją ir Europą: „Žemėlapiuose glūdi pasaulio vaizduotė. Negali aplankyti visų vietų, bet gali keliauti mintyse“.
Senukas gyvena vienas ir neturi šeimos. Prieš imdamas nagrinėti A.Hitlerio gaublio paslaptį, jis specializavosi Sovietų Sąjungos ir Rytų Vokietijos žemėlapių srityje. Jis juose ieškodavo tyčinių netikslumų, skirtų klaidinti priešams ir maskuoti karinėms bazėms.
W.Pobanzas atvėrė mėlyną dokumetų segtuvą ir parodė nuotrauką, kurioje rusų kareivių grupelė 1945 metų gegužę Naujojoje reicho kanceliarijoje susibūrę aplink A.Hitlerio gaublį: „Nežinau, kur jis yra. Galbūt Maskvoje“.