Dienraštyje „Berliner Zeitung“ pirmadienį išspausdintame interviu,
Matthias Uhlė, Vokiečių istorijos instituto Maskvoje mokslinis
bendradarbis, pasakojo, kad užsienio žvalgybos tarnyba (BND) savo išsamiame
scenarijuje įspėjo, kad komunistinė Rytų Vokietija ruošiasi pastatyti
Berlyną dalinančią sieną dar gerokai anksčiau negu ši siena buvo pradėta
statyti 1961-ųjų metų rugpjūčio 13 naktį.
„Tačiau politikai tuo nenorėjo patikėti“,- sakė M.Uhlė.
M.Uhlė yra penktadienį pasirodysiančios studijos apie šnipinėjimą
padalintoje Vokietijoje bendraautoris.
Studijoje aptariamas 40-ties metų periodas prasideda komunistinės Rytų
Vokietijos susiformavimu 1949 metais ir baigiasi jos žlugimu 1989 metais,
griuvus geležinei uždangai.
Istorikas sakė, kad jau 1955 metais, praėjus dešimčiai metų nuo II
pasaulinio karo pabaigos, maždaug 5 tūkst. Rytų vokiečių, dauguma jų
pralaimėjusios vokiečių armijos eiliniai ir puskarininkiai, jau dirbo Vakarų
Vokietijos žvalgybai.
M.Uhlė sakė, kad iki tol, kol 1961 metais geležinė uždanga fiziškai
nepadalino Vokietijos į dvi dalis, buvo pakankamai nesunku Vakarų Vokietijos
pareigūnams verbuoti informatorius Rytų Vokietijoje.
Vienas iš pagrindinių žvalgybos objektų buvo Rytų Vokietijoje dislokuotos
sovietų karinės bazės.
M.Uhlė tvirtino, kad ne visi informatoriai dirbo Vakarų Vokietijai iš
politinių įsitikinimų, dalis jų buvo papirkti, o kiti šantažu buvo verčiami
teikti informaciją Bonos vyriausybei.
Be to Rytų Vokietijos slaptosios žvalgybos „Stasi“ archyvai rodo, kad ir
ji Vakarų Vokietijoje turėjo apie 6 tūkst. informatorių.