V.Leninas vadovavo 1917 metų lapkričio bolševikų revoliucijai, kuri
nulėmė komunistų valdymą ir padėjo pamatus 74 metus gyvavusiai Sovietų
Sąjungai.
„Mes ką tik palikome revoliucijas, audringas politines kovas, šalis nori
normaliai gyventi, dirbti, būti turtinga“, - oficialiam dienraščiui
„Rossiskaja gazeta“ sakė Vladimiras Kožinas, vienas aukščiausių Kremliaus
administratorių, kuris yra atsakingas už jo nuosavybę, įskaitant Raudonąją
aikštę.
Rusijos pirmasis posovietinis lyderis Borisas Jelcinas ne kartą kalbėjo
už tai, kad iš Raudonosios aikštės būtų pašalintas V.Lenino mauzoliejus,
tačiau tai padaryti jam sutrukdė šalyje jaučiamos stiprios simpatijos
komunistams.
Po chaotiško posovietinio 10-ojo dešimtmečio 2000 metais į valdžią atėjęs
prezidentas Vladimiras Putinas užtikrino Rusijai santykinį stabilumą. Už
naftą ir gamtines dujas gaunami pinigai sustiprino tą stabilumą ir paskatino
Rusijos nacionalinio pasididžiavimo atgimimą.
V.Leninui 1924 metais mirus, gydytojai balzamavo jo kūną, kuris nuo to
laiko buvo mauzoliejuje Raudonojoje aikštėje. Prie Kremliaus sienų nuolat
driekiasi Rusijos ir užsienio turistų, norinčių pamatyti jo palaikus,
eilės.
„Žinoma, šio nekropolio buvimas miesto centre yra nesąmonė“, - sakė
V.Kožinas, kuris pridūrė, jog nori nacionalinio referendumo, kurio metu
rusai pareikštų savo nuomonę dėl V.Lenino palaikų iškėlimo ir palaidojimo.
„Jei 80 proc. žmonių pasakys, kad Leniną reikėtų iškelti ir palaidoti,
mums reikės imtis veiksmų dėl šio sprendimo“, - sakė jis.