Pirmosios Lietuvos archeologinės ekspedicijos Afganistane metu spalio
3-21 dienomis keturi archeologijos projektų centro „Antiqua“ misijos
dalyviai Goro provincijoje ieškojo istorijos, archeologijos ir kultūros
paveldo liekanų.
Pasak misijos mokslinio vadovo, Vilniaus universiteto profesoriaus
Aleksiejaus Luchtano, keliaujant kalnuose, vos 30-40 kilometrų spinduliu
aplink Goro sostinę Čagčaraną per trumpą laiką buvo aptikta net vienuolika
anksčiau nežinotų archeologijos objektų, tarp kurių daugiausia buvo Vidurio
Azijai būdingų gyvenviečių liekanos, ankstyvieji įtvirtinimai ir viduramžių
tvirtovės.
Jo teigimu, plačiuose kalnų slėniuose ir netoli esamų bei išdžiūvusių
upių stūksančios dirbtinės kalvos slepia turtingus, iki dvylikos metrų
storio kultūrinius sluoksnius, kurie niekada nebuvo tyrinėti.
Anot A.Luchtano, Vidurio Afganistano teritorija kartu su Tigro ir Eufrato
tarpupiu, dabartinėmis Irano, Rytų Indijos teritorijomis įėjo į
ankstyviausių pasaulyje žemdirbių kultūrų zoną.
Archeologai aptiko ir nelegalių kasinėjimų, kurie buvo vykdomi ieškant
lobių Talibano režimo valdymo metais, pėdsakų.
Pasak misijos projekto vadovės Daivos Luchtanienės, pasibaigusiame
projekto etape buvo siekiama identifikuoti archeologijos ir istorijos
paveldo objektus, jų išlikimo lygį, būklę, įtraukimo į registrą galimybę.
Žvalgybinėje ekspedicijoje dalyvavo trys Afganistano Kultūros ir
informacijos ministerijos, Afganistano archeologijos instituto ir Paminklų
apsaugos departamento deleguoti specialistai, kurie, pasak D.Luchtanienės,
turėjo galimybę užpildyti žinių apie Gorą trūkumą bei susipažinti su
tarptautine tyrimų metodika.
Ekspedicijos rezultatus Lietuvos archeologai pristatė mokslo
bendruomenei Kabule.
Kaip pranešė URM, archeologus Čagčarane buvo apgyvendinę Lietuvos
vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės kariai.