Lietuvoje kadaise gyveno 200 tūkstančių žydų. Tačiau laikai pasikeitė. Vis dėlto mokyklos ir universitetai vėl stengiasi išpuoselėti ir skleisti jidiš.
„Jidiš yra raktas į Rytų Europos žydų kultūrą ir jos turtus“, - „Reuters“ naujienų agentūrai sakė Roza Bieliauskienė, kuri anksčiau dirbo inžiniere, o dabar moko vaikus žydų mokykloje. Mokykla pavadinta Šolomo Aleichemo, garsaus rašytojo, vardu.
„Mokėdama šią kalbą jaučiu, kad esu turtingas žmogus“, - kalba R.Bieliauskienė. Į mokyklą susirenka 260 mokinių, kurių amžius 7-8 metai. Jidiš mokymasis prasideda, kai vaikams sukanka 15 metų. Per savaitę jie turi vieną kalbos pamoką - mokosi ir įgūdžius tobulina pamažu.
Jidiš laikoma moterų ir vaikų kalba. Vyrai savo kalba vadina hebrajų ir ją nuolat studijuoja. Hebrajų kalba - žydų literatūros kalba. Tačiau pasaulį savo įžvalgomis, sąmoju ir nuojautomis nustebino Isaacas Bashevis Singeris, kuris rašė jidiš kalba ir 1978 metais gavo Nobelio literatūros premiją. Tada jo kūrybą originalo kalba suprato maždaug 13 milijonų Rytų Europoje gyvenusių žydų, kurie pažino save Holokausto, sovietų represijų ir kasdieninių ginčų vaizduose, supintus I.B.Singerio plunksna.
2001 metais įkurtas Vilniaus jidiš institutas yra toks vienintelis Rytų Europoje. Instituto profesorius Dovydas Katzas kalba ne vien apie macų kepimą. „Mūsų institutas sukurtas nagrinėti tikrajai jidiš, o ne pokalbiams apie žydų virtuvės patiekalus“, - sako D.Katzas, pridurdamas, kad jidiš kalbos mokosi ir ne žydų tautybės asmenys: „Susidomėjimas yra, tik vieni praslysta paviršiumi, o kiti kruopščiai gilinasi“.
Jidiš kalba yra vokiečių, aramėjų, hebrajų ir slavų kalbų mišinys. Žodžiai užrašomi hebrajų rašmenimis. Jidiš hebrajiškai reiškia žydų kalbą.
Suskaičiuoti, kiek žmonių pasaulyje kalba jidiš, gana sudėtinga - duomenys skiriasi. Manoma, kad kalbą vartoja nuo dviejų iki keturių milijonų žmonių. Daugiausia kalbančiųjų jidiš - žydų ortodoksų bendruomenėse. Kita vertus, jidiš dar prisimena ir senyvo amžiaus žmonės.
Emigrantai jidiš nuvežė į JAV - Niujorke leidžiamas savaitraštis jidiš kalba, sukurta daug interneto svetainių.
Niujorko žydų kultūrai didelę įtaką padarė Vilnius. „Lietuvos Jeruzalėje“ prieš Antrąjį pasaulinį karą litvakai sukaupė didžiausią pasaulyje biblioteką jidiš kalba. Europoje siautėjant naciams, knygos iš Vilniaus buvo išgabentos į Niujorką.
Tačiau viso žydų kultūros paveldo nuo nacių išgelbėti nepavyko.
Šiandien Lietuvoje gyvena apie 4-5 tūkstančiai žydų. Sovietų Sąjungai priklaususiose šalyse jidiš turėjo atlaikyti galingą rusų kalbos skvarbą. Nepadėjo net 1948 metais įkurta Izraelio valstybė - jos valdžia paskelbė, kad oficiali valstybės kalba yra hebrajų ir jidiš nebeliko vietos.
Tačiau kalbos neištrinsi iš žmogaus galvos. 26 metų Simonas Gurevičius su didele aistra nagrinėja jidiš - kalbą, kurios jį išmokė senelis. Simonas kalba jidiš lyg gimtąja kalba.
Sėdėdamas žydų bendruomenės namuose Vilniuje jis sako, kad kalba yra pernelyg brangus turtas, kad būtų galima leisti ją prarasti.
Bet kiti žydų jaunuoliai nėra tokie entuziastingi. Aštuntokė Katerina Soldatova mano, kad jidiš tik apkrauna galvą - juk dar reikia mokytis lietuvių, rusų, hebrajų ir anglų kalbų. „Tai tik istorija“, - po jidiš kalbos pamokos savo požiūrį išdėsto penkiolikmetė.