Nuo 1988 metų šie vardai buvo skelbiami tik spaudiniuose. Šiam darbui
prireikė maždaug 20 metų.
Pagal politinių represijų aukų reabilitavimo įstatymą, per visą Sovietų
Sąjungos egzistavimo laiką akomis tapo maždaug 12,5 mln. žmonių.
„Mūsų uždavinys buvo - atkurti jų vardus ir pavardes“, - sakė A.Roginskis.
Per leidinio pristatymą A.Roginskis patikslino, kad nuo 4,5 mln. iki 5,2
mln. žmonių areštavo saugumo institucijos, jie buvo tardomi ir jiems buvo
paskelbtas nuosprendis. Maždaug 7 mln. represijų aukų - žmonės, kurie buvo
ištremti be teismo ir ne teismo institucijų nuosprendžių: valstiečiai per
kolektyvizaciją, represuotos tautos, ištremtieji pokario laikotarpiu ir
kiti.
Kalbėdamas apie pristatytą leidinį A.Roginskis pažymėjo, kad šioje
elektroninėje versijoje išvardyti maždaug 2 mln. 615 tūkst. žmonių - tai tik
20 proc. represuotųjų.
Rengiant CD dalyvavo draugijos „Memorialas“, partijos „Jabloko“ atstovai.
Didelę pagalbą rengiant leidinį suteikė kai kurios valstybinės institucijos,
konkrečiai VRM.“
Savo ruožtu žmogaus teisių įgaliotinis Rusijos Federacijoje Vladimiras
Lukinas pažymėjo, kad rinkinys pristatytas laiku - Politinių represijų aukų
atminimo dieną, kuri minima spalio 30-ąją. Šiais metais sukanka 70 metų, kai
politinės represijos labiausiai įsisiautėjo Sovietų Sąjungoje. Tai buvo
1937-ieji.
„Tai buvo kulminacija. Represijos truko sovietų režimo metus ir
dešimtmečius ir buvo vienas tragiškiausių, baisiausių, liūdniausių mūsų
istorijos įvykių. Tokius istorijos puslapius atsiminti būtina ir privalu,
nes naujos kartos pradės nuo nulio, ir pavojus patekti į tokią bedugnę,
tokią katastrofą labai padidės“, pažymėjo V.Lukinas.
Pasak jo, naujasis elektroninis leidinys - tai „pagarba žmonių -
valstybinio terorizmo aukų atminimui“.
Spalio 29 dieną Rusijos teisių gynėjai surengs prie Solovkų akmens
Lubiankos aikštėje Maskvoje akciją, skirtą politinių represijų aukoms
atminti. Artėjant spalio 30-ajai teisių gynėjai nori atsiminti vardus ir
pavardes žmonių, kurie buvo sušaudyti Maskvoje J.Stalino teroro metais.
Ketvirtadienį Teisių gynimo centro „Memorialas“ vykdomoji direktorė
Tatjana Kasatkina pareiškė, kad vykstant akcijai nebus sakoma jokių kalbų.
„Nuo 10 val. ryto iki 10 val. vakaro, pakeisdami vienas kitą mes
skaitysime sušaudytų Maskvoje 1937-1938 metais vardus ir pavardes. Tik
vardas ir paardė, amžius, profesija sušaudymo data“, - papasakojo
T.Kasatkina.
Leidimą surengti teisių gynėjų akciją davė leidimą sostinės valdžia.
Prisijungti prie akcijos kviečiami visi, kas nori tą dieną pagerbti
politinių represijų aukų atminimą. „Memorialo“ pateiktoje paraiškoje
nurodoma, kad renginyje vienu metu dalyvaus apie 50 žmonių.
Įamžinti represijų aukų atminimą - ši idėja suvienijo „Memorialą“ 1988
metais. Tada buvo pasirinktos trys pagrindinės darbų kryptys: nustatyti ir
paskelbti visų aukų vardus ir pavardes, surasti žuvusiųjų palaidojimo vietą
ir pastatyti šiose vietose atminimo ženklus.
Jau 1988-89 metais laikraščiuose buvo pradėti spausdinti sovietų
represijų aukų sąrašai. Vėliau daugelyje regionų buvo pradėtos
leisti“Atminimo knygos“, į kurias buvo įtrakti nukentėjusiųjų biografijos
duomenys.
„Memorialas“ aktyviai dalyvauja šiame darbe. Iki 2002 metų pabaigos
išleistose 60-yje Rusijos regionų „Atminimo knygose“ yra kiek daugiau nei
milijonas vardų ir pavardžių, ir šis darbas bus užbaigtas dar negreitai.
Represijų aukų palaidojimo vietų ieškoma daugiausia dirbant valstybės
archyvuose - pirmiausia VRM ir buvusio KGB archyvuose.
Žinoma, kad nuo 1937 metų rudens, masinių sušaudymų pradžios, kiekviename
SSRS regione buvo įsteigtos specialios laidojimo „zonos“, kurias žinojo
KGB.
Šių vietų ieško daugelis „Memorialo“ skyrių, kartais vietos valdžios
padedami. 2002 metais tokia dar viena laidojimo vieta buvos surasta
Leningrado srityje.
Paminklai ir atminimo ženklai represijų aukoms iki šios dienos pastatyti
daugelyje - nors anaiptol ne visuose - buvusios SSRS regionuose. Šiandien
yra jau daugiau kaip 500 tokių paminklų.