Britų Nacionalinio archyvo paskelbti užrašai apie ministrų kabineto debatus atskleidė, jog kietasis premjeras, susikivirčijęs su ministrais, 1954 metais net grasino atsistatydinti. Tokios detalės užfiksuotos kabineto sekretoriaus sero Normano Brooko užrašų knygutėje 1954 m.
Pirmasis toks rimtas susikirtimas įvyko liepos 7-8 dienomis, kai tuomet jau 79-erių sulaukęs W.Churchillis pareiškė, kad atėjo laikas apsispręsti, ar Didžioji Britanija pakeis jau turimus atominius ginklus galingesne vandeniline bomba.
Anot jo, vandenilinė bomba būtų „esminė“ priemonė atgrasinti sovietus nuo galimos atakos. „Mes turime leisti Rusijai aiškiai suprasti, kad jie sulauktų efektyvaus atpildo. Tai vienintelis tikras kelias į taiką“, - aiškino premjeras.
Dokumentai atskleidžia, kad vienas iš kabineto narių Haroldas MacMillanas po tokių žodžių tiesiog išsigando. Užrašyti jo paties žodžiai: „Tai šokas, kad mes ketiname tai padaryti“. Jį parėmė kai kurie kiti ministrai.
W.Churchillis įtikinėjo, kad vandenilinė bomba tėra efektyvesnė dabar turimų ginklų versija.
Jis britų ministrų kabinetui vadovavo 1940-1945 m., o vėliau - 1951-1955 m.
1954 m. premjeras taip pat sukėlė savo ministrų pyktį, kai išaiškėjo, jog jis pasiuntė slaptą telegramą sovietų užsienio reikalų ministrui Viačeslavui Molotovui, siūlydamas Vienoje surengti dvišalį viršūnių susitikimą. Ministrai piktinosi, kad premjeras prieš pateikdamas tokius siūlymus nepasitarė su jais.
Lordas Salisbury pareiškė, jog premjeras turi konstitucinę teisę priimti tokius sprendimus, tačiau ministrai turį teisę atsistatydinti, jei tam nepritaria. „Jei sau prisiimi absoliučią teisę siųsti tokią asmeninę korespondenciją, mes taip pat turime persvarstyti savo poziciją“, - lordas tuomet pareiškė W.Churchilliui.
Tačiau vėliau jau pats ministras pirmininkas ėmė grasinti atsistatydinsiąs. „Nemanau, kad mano veiksmai buvo netinkami. Jei kabinetas taip galvoja, aš netekau jų pasitikėjimo ir turiu atsistatydinti“, - kalbėjo jis per susitikimą su ministrais.