Dabartiniame Šalčininkų rajone esančio Kaniūkų kaimo gyventojų žudynių
aplinkybes tyrimą vykdantis Lenkijos tautos atminties institutas (LTAI) žada
baigti aiškintis per pusmetį.
LTAI Lodzės tyrimų skyriaus darbuotoja Anna Malkiewicz
Lenkijos dienraščiui „Nasz Dziennik“ sakė, jog neseniai iš Lietuvos gauti
dokumentai padės ištirti sovietų partizanų surengtas taikių gyventojų
skerdynes.
Lietuva lenkams taip pat yra perdavusi Kaniūkų kaimo gyventojų parodymus.
Kol kas pavyko nustatyti, kad Kaniūkų kaimą 1944 metų sausį užpuolė
120-150 sovietų partizanų būrys, kuriam vadovavo G.Zimanas. Per antpuolį buvo nužudyti 38 kaimo gyventojai, dar keliolika sužeista.
Istorikų nuomone, užpuolimo priežastis galėjo būti susijusi su Kaniūkų
kaimo ginkluotos savisaugos veikla priešinantis raudonųjų partizanų
savivalei ir smurtui.
Kaniūkų kaimas yra pietrytiniame Rūdninkų girios pakraštyje netoli
Lietuvos-Baltarusijos dabartinės sienos, t.y. vadinamojoje Vilnijoje, kurią
Lenkija laikė savo teritorija. Tačiau kalbiniu atžvilgiu Kaniūkai priklausė
vadinamajam Dieveniškių „pusiasaliui“ - kaimų grupei, kurioje lietuviškai
kalbantys gyventojai sudarė daugumą. Kai kurių istorikų teigimu, kaimas
pasižymėjo ypatingu tautiniu sąmoningumu, lietuviškumu, priešinimusi lenkų
okupacinės valdžios brukamai lenkiškai etninei savimonei. Kaime veikė
lietuviška mokykla, lietuviškai kalbėti mokėjo ir dauguma kaime gyvenusių
lenkų.
Nors Lodzės miesto prokuratūra yra apklaususi šiuo metu Lenkijoje ir
užsienyje gyvenančius liudininkus bei turima daug archyvinės medžiagos -
sovietų partizanų šifruotės, mūšyje dalyvavusių sovietų partizanų
ataskaitos, lietuvių policijos pranešimai - bylos tyrimas iki šiol nedaug
pasistūmėjo.
G.Zimanas 1932 metais įstojo į komunistų partiją, buvo jos ideologas,
vėliau iš Lietuvos pasitarukė į SSRS, per Antrąjį pasaulinį karą grįžo ir
1943 metais Rūdninkų girioje organizavo pasipriešinimo naciams sovietų
partizaninį judėjimą. Pirmosios sovietinės okupacijos metu Lietuvoje
1940-1941 metais ir po Antrojo pasaulinio karo jis buvo laikraščio „Tiesa“
redaktorius. G.Zimanas mirė 1987 metais.
Kanados Polonijos kongresas, kuris paprašė pradėti tyrimą, pasak „Nasz
Dziennik“, stebisi, kodėl iki šiol iš Genriko Zimano neatimtas vienas
aukščiausių Lenkijos apdovanojimų. G.Zimaną „Virtuti militari“ ordinu po
karo apdovanojo buvusios Lenkijos liaudies respublikos vadovai.