Vasario 15-ąją prie Kauno rotušės vyks teatralizuota šventė, kurios metu bus paminėtos Vytauto Didžiojo privilegijų Kaunui suteikimo 600-osios metinės. Manoma, jog Kaunui Magdeburgo teisės buvo suteiktos būtent šią dieną.
600 metų savivaldos sukaktis Kaune bus minima visus šiuos metus.
Jubiliejinių renginių koordinatorius miesto ceremonmeistras Kęstutis Ignatavičius įsitikinęs, jog ši šventė Kaunui prilygsta 1930 metais visoje Lietuvoje minėtoms 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms.
Paklojo kertinį akmenį
1930-ieji buvo paskelbti Vytauto Didžiojo metais.
Kaune ir visoje Lietuvoje vyko ne tik šventiniai renginiai. Vytauto Didžiojo metais vien Kaune buvo sukurtas ne vienas reikšmingas projektas, pastatytas ne vienas iki šiol svarbus objektas.
Birželį Kaune įvyko trečioji Lietuvos dainų šventė, kurioje dalyvavo 6 tūkstančiai dainininkų. Birželio 7-ąją Lietuvos universitetas Kaune buvo pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.
Lapkričio mėnesį pradėjo veikti Petrašiūnų elektrinė.
To paties mėnesio 28-ąją buvo pašventintas naujo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo. Į jo pamatus buvo subertos žemės, atvežtos iš Gedimino kalno ir Rasų kapinių bei vietų, susijusių su kovomis už Lietuvos nepriklausomybę.
Iždą tvarkė prezidentienė
Sukakčiai minėti buvo sudarytas Vytauto Didžiojo komitetas. Jo pirmininkas buvo švietimo ministras Konstantinas Šakenis. Nariai – įvairių sričių garbingi žmonės.
Komiteto garbės pirmininku buvo išrinktas prezidentas Antanas Smetona. O jo žmona Sofija Smetonienė – komiteto iždo globėja. Komiteto skyriai buvo įsteigti visoje Lietuvoje.
1930-ųjų vasarą su didžiausiomis iškilmėmis Vytauto Didžiojo paveikslas buvo nešamas per Lietuvą, pabuvojo atokiausiuose kampeliuose. Paveikslo kelionė prasidėjo iš Vytauto Didžiojo karininkų kursų Kaune 1930 metų liepos 15-ąją.
Iš prisiminimų matyti, jog paveikslas ir procesija buvo garbinama, lyg sutinkant šventąjį.
Iniciatorius – kunigaikštis
Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovas K.Ignatavičius pastebėjo įdomų sutapimą.
Vienas iš tuometinės šventės iniciatorių ir aktyvių organizatorių buvo Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjas, Bajorų draugijos įkūrėjas Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis.
Jis kildinosi iš kunigaikščio Gedimino sūnaus Klausučio ir vadino save kunigaikščiu. Amžininkų atsiminimuose užfiksuota, jog aplinkiniai šia jo kilme nelabai tikėjo.
Bet finansų valdininku, kurį laiką ir finansų ministro patarėju buvęs G.Beržanskis 12 metų rinko medžiagą apie savo giminę.
Jo genealoginį medį patvirtino paties įkurta bajorų sąjunga ir notaras.