Daugelis nuotraukų jau įrėmintos ir pakabintos administracinio korpuso pirmo ir antro aukšto koridoriuose.
„Manau, jog tiek daug istorinių nuotraukų neturi nė viena ne tik Kauno, bet ir Lietuvos įstaiga“, – sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno infrastruktūros direktorius Olegas Slepakovas.
Medžiagą rinko ilgai
Besidomintis istorija ir fotografija O.Slepakovas jas iš įvairių šaltinių surinko per keliasdešimt darbo šioje įstaigoje metų.
Nemažai įdomių nuotraukų kopijų muziejui padovanojo Kauno technologijos universitetas ir tiltų kolekcininkas Henrikas Kebeikis.
Už kai kurias nuotraukas fiziniams asmenims net teko sumokėti suderėtą pinigų sumą.
„Kartais tik po kelerių metų derybų pavykdavo jas įsigyti, o kai kurias žmonės padovanodavo ir už dyką“, – pasakojo O.Slepakovas.
Buvo valstybinė paslaptis
Ne vieną unikalią fotografiją pas senus geležinkelininkus O.Slepakovui pavyko užtikti dar sovietmečiu.
Kadangi geležinkelis ir su juo susiję pastatai buvo valstybinė paslaptis, nuotraukas turėję žmonės pagrįstai nuogąstaudavo, kad jų negrąžinamai neatimtų sovietų saugumo tarnyba – KGB.
Neseniai vienas pažįstamas padovanojo visą pluoštą 1939 metais iš oro darytų Kauno aerofotografijų.
Jas padidinus aiškiai matyti net ir visi to meto namų kiemai ir takeliai.
„Net ir sovietmečiu šios nuotraukos buvo didžiulė valstybinė paslaptis, tad buvo saugomos devyniais užraktais“, – sakė įstaigos vadovas.
Unikali 1944 metų vokiečių susprogdinto tunelio fotografija. Tik ją išvydęs gali suprasti, koks didžiulis darbas laukė pasiryžusių jį atstatyti žmonių.
Stovės ir senas garvežys
Muziejuje taip pat bus galima išvysti surinktus ir dar kaupiamus unikalius eksponatus.
Iš pirmame aukšte esančio šio muziejaus pirmosios patalpos bus galima patekti į iš kiemo pusės nupjautu galu primontuotą keleivinį vagoną.
Susidarys įspūdis, tarsi traukinio vagonas būtų įvažiavęs į stoties pastatą.
Neabejojama, kad ne tik turistų, bet ir mažųjų kauniečių traukos centru taps šalia rekonstruoto tunelio pastatytas šiuo metu restauruojamas 1950 metų gamybos senas garvežys „L-0814“.
Jis jau atkeliavo iš Radviliškio geležinkelio stoties ir atiduotas į Vilniaus lokomotyvų depo Kauno cecho meistrų rankas.
Teko atstatyti iš naujo
„Be šių nuotraukų ir eksponatų, daugeliui turėtų būti įdomi per karą beveik visiškai sugriautų šių rūmų, tunelio ir viso transporto mazgo istorija“, – sakė O.Slepakovas.
Kauno geležinkelio stotis buvo pradėta statyti 1861 metų pavasarį.
Geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracinis ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, įvairūs sandėliai, tunelis ir metalinis tiltas per Nemuną.
Kauno ir Vilniaus geležinkelio stotys buvo statomas pagal vieną tipinį projektą, su nedideliais pakeitimais.
Abi stotys pagal miestų dydį buvo priskirtos 2-ajai klasei. Keleivių salės pagal tuometinius reikalavimus buvo suskirstytos į 3 klases.
Kaune 1862 – 1872 m. dirbo civilinis inžinierius Nikolajus Visockis.
Jis ir užbaigė stoties pastatus, pastatė ilgą mūrinį dirbtuvių korpusą, rotondą 18 garvežių, įrengė estakadą ant Nemuno kranto.
Per Antrąjį pasaulinį karą nuniokotos stoties vietoje iškilo naujas, šiek tiek žemesnis, nei caro metais statytas pastatas, kurio kompozicijos simetrija ir klasikinės formos priminė buvusią stotį.