„Kalbėti būtinai reikia, būtina gilinti savo supratimą, nes mūsų
partizanai gynė vasario 16-osios Lietuvą. Jie buvo tarsi tiltas - toks
siauras, trapus, vos vos matomas, kuris atvedė mus į kovo 11-osios Lietuvą“,
- partizanų pasipriešinimą įvertino parlamentarė, Tėvynės sąjungos narė Rasa
Juknevičienė, kurios teigimu, „banditais bei teroristais“ sovietų ideologų
tuomet vadinti partizanai puikiai iliustruoja šiandieninę Lietuvos
didžiosios kaimynės Rusijos propagandinę kovą vidaus bei užsienio
politikoje.
Pasak Vanago dukters Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės, jos tėvas,
kuris sovietų saugumiečių buvo žiauriai nukankintas, kovojo tikėdamas, kad
savai valstybei turi atiduoti viską, ką gali, todėl negailėjo jėgų,
nesusimąstė apie pasekmes sau ir savo šeimai.
1944-1952 metais A.Ramanauskas-Vanagas dalyvavo Lietuvos partizanų
pasipriešinime prieš sovietų okupaciją, vėliau su šeima slapstėsi, kol 1956
metais buvo išduotas ir suimtas. Po apytiksliai metus trukusių žiaurių
kankinimų Pietų Lietuvos partizanų srities vadui buvo įvykdyta mirties
bausmė, o jo žmona Birutė nuteista 8 metų laisvės atėmimo. Partizano kapo
vieta nėra žinoma iki šiol.
Pasak istoriko Arvydo Anušausko, net ir praėjus penkiasdešimčiai metų už
Lietuvos ribų leidžiamoje literatūroje partizanai vadinami sovietų sugalvota
niekinančia terminologija ir nėra tinkamai įvertinamas Lietuvos
pasipriešinimo okupacijai turinys.
„Už Lietuvos ribų egzistuoja grupelė žmonių, kurie naudoja tą pačią
leksiką. Kiek teko skaityti anglų ir rusų kalba - lietuvių pasipriešinimo
dalyvius jie vadina lygiai taip pat, kaip ir prieš 50 metų, kitus niekinamai
vadina žydšaudžiais. Tai išnaudojama jų diskreditavimui“, - Seime vykusioje
konferencijoje kalbėjo istorikas.
A.Anušausko nuomone, A.Ramanausko-Vanago suėmimas ir mirties nuosprendžio
įvykdymas reiškė, kad Lietuvos pasipriešinimui buvo suduotas stiprus smūgis
- buvo likviduoti pasipriešinimo vadai.
A.Ramanausko-Vanago paieškoms vadovavo Rainių budelis, KGB 4-osios
valdybos viršininkas Petras Raslanas ir tos pačios valdybos 2-ojo skyriaus
viršininkas Nachmanas Dušanskis. Pastarajam už akių Lietuva buvo pareiškusi
kaltinimus organizavus baudžiamąsias akcijas prieš Lietuvos rezistentus, bet
N.Dušanskis pasitraukė į Izraelį, kuris atsisakė jį išduoti. N.Dušanskis
šiemet mirė.