Karaliaus suteikta privilegija skelbė: “Mūsų karališka malone Davėme Jo Malonybės Biržų Miestui Jo Malonybės Biržų dvare esančiame Upytės paviete ir gyventojams Jame gyvenantiems dabar ir ateityje būsimiems amžiniems laikams teistis tame Biržų Mieste Vokiečių teise, kuri vadinama Magdeburgine tokia, kuria yra Karūnos svarbiausiuose miestuose ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mūsų Vilniaus mieste.
1589 m. privilegija miesto raštų ir aktų antspaudavimui “tam Biržų Miestui ir to miesto Miestiečiams dabartiniams ir ateityje būsimiems amžiniems laikams davėme Herbą juodą erelį baltoje vėliavoje prilygindami tą Biržų miestą visais teisių klausimais ir laisvėmis svarbiausiems mūsų Karūnos Miestams ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus miestui”.
Herbas buvo nupieštas renesansiniame auksiniame (geltoname ) skyde, apjuostame žaliu laurų vainiku.
Miestiečiams suteikta teisė patiems spręsti teismo bylas, ketvirtadieniais ir sekmadieniais rengti turgus, du kartus per metus suruošti muges, trunkančias po 14 dienų. Mugių pradžia - birželio 24-oji ir vasario 2-oji, jų metu prekiaujama be muitų ir mokesčių.
Pirkliai įpareigojami iš Vilniaus į Rygą vykti tik per Biržus ir “tai atidžiai prižiūrėti, kad Jo Malonybė ponas Vilniaus Vaivada turėtų nemažas pajamas tame Biržų mieste statyboms ir reikalingiems žmonėms surinkti. Miestiečiai 25 metams buvo atleisti nuo kai kurių mokesčių, išskyrus mokesčius miesto iždui.
Privilegijos pabaigoje nedviprasmiškai įspėjama: “Be to įsakome kad nuo to laiko niekas Biržų Miestiečiams kurie raštą su jų pono antspaudu ir su mūsų nustatytu Biržų Miesto antspaudu turės niekas tų jų laisvių pažeisti nedrįstų o kurie mūsų įsakymus kuo nors pažeis mūsų Karališkos malonės ir rūsčiomis bausmėmis Statute nurodytomis bus baudžiami”.
Priminsime, kad Zigmantas Vaza (Zigmantas III, 1566 – 1632) buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1587-1632 metais), Švedijos karalius (1592-1599 metais).
Zigmantas Vaza buvo Švedijos karaliaus Jono III ir Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesers Kotrynos sūnus. 1587 m. tapo Lietuvos ir Lenkijos valstybės karaliumi, taip pradėdamas Vazų dinastiją Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.
1592 m. mirus tėvui, Zigmantas Vaza formaliai tapo dar ir Švedijos karaliumi. Regentu Švedijoje buvo paskirtas Zigmanto dėdė Karolis. Tokia dvivaldystė ilgai negalėjo tęstis.
1598 m. Zigmantas su kariuomene patraukė į Švediją. Karas jam nesisekė, jis pateko į dėdės Karolio nelaisvę ir parlamento 1599 m. buvo pašalintas iš sosto. Karolis 1604 metais tapo Švedijos karaliumi Karoliu IX.
Tiek Zigmantas Vaza, tiek po jo valdę įpėdiniai neatsisakė užmačių tapti Švedijos karaliais. Tik 1660 m. gegužės 3 dieną Olyvos taikos sutartimi tarp Švedijos ir Lietuvos ir- Lenkijos valstybės karalius Jonas Kazimieras galutinai atsisakė pretenzijų į Švedijos karūną.