„Mano nuomone, radijas išliks dar ilgai ilgai“, – įsitikinęs Didžiojoje Britanijoje gyvenantis ir radijo darbuotojų mokyti po visą pasaulį keliaujantis radijo programų konsultantas Paulas Chantleris. Jis lankėsi ir Lietuvoje: mūsų šalyje Chantleris vedė seminarą radijo stočių „Zip FM“ ir „Radiocentras“ laidų vedėjams, programų direktoriams ir kitiems darbuotojams.
– Tenka pripažinti, kad dauguma radijo stočių Lietuvoje tapo negyvos ir nenuoširdžios, programų tinkleliai sudaromi iš anksto ir tai tikrai justi. Viskas vyksta automatizuotai, vedėjai lėkšti, tarp jų nebėra ryškių asmenybių, nėra tikro kontakto su auditorija arba jis suvaidintas, perskaitytas „iš lapelio“.
Dažnai ir kai kurios laidos – ištisa kokio nors produkto ar paslaugos reklama. Kokie, jūsų nuomone, yra svarbiausi dalykai, kurių nevalia pamiršti sudarant programų tinklelį ar kuriant radijo laidą? Kaip geriau – kai radijo stotis gyvena iš reklamos ar iš abonentinio mokesčio?
– XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje buvo populiarūs iš Australijos ir Amerikos perimti metodai. Tai reiškia, kad radijo laidų vedėjams buvo liepta skaityti iš anksto paruoštus laidos tekstus ir groti daugiau muzikos.
Visa tai lėmė, kad Didžiosios Britanijos stotys išsikvėpė ir tapo nuobodžios. Laimei, šie laikai jau praeityje, vėl grįžtama prie vadinamojo asmenybių radijo su tikrais laidų vedėjais (angl. disc jockey, DJ), kurie mokomi ir skatinami būti spontaniški, įtraukti auditoriją per telefono skambučius, siunčiant SMS žinutes ar naudojantis radijo stoties tinklalapiu.
Lietuvoje kai kurios radijo stotys supranta, kad laimėti gali tik tuomet, jeigu skatins radijo asmenybių ir klausytojų kontaktą. Žmonėms patinka žmonės. Dabar viskas susiję su tuo, kas vyksta tarp dainų. Jeigu ir šie tarpai užpildomi muzika, tuomet laimės ne radijas, o „iPod“. Žinoma, struktūra ar iš anksto sudarytas tinklelis privalomas dėl to, kad stotis būtų darni, skambėtų nuosekliai.
Tačiau struktūra dabar vis dėlto yra kur kas laisvesnė ir suteikia laidų vedėjams laisvę būti kūrybingiems, pasitelkti lakią vaizduotę. Tiesa, toje struktūroje vietos turi būti ir reklamai. Žmonės, ypač jauni, yra jai tolerantiškesni, nes užauga kartu su ja – radijuje, televizijoje, o dabar ir internete.
Didžiojoje Britanijoje ilgiau negu 80 metų turime BBC – mums dėl to labai pasisekė. BBC vis dar išgyvena iš gyventojų mokamo abonentinio mokesčio. Štai jums ir palyginimas: BBC ir klestinti komercinio radijo bei televizijos industrija – ir visi jie gali išgyventi.
– Bet juk BBC atleidžia dalį savo darbuotojų, todėl galima spėti, kad kai kurių laidų kokybė suprastės. Kita vertus, galima sakyti, kad Lietuvoje tikrų radijo asmenybių iš viso nėra. Vos tik kelios sužiba, jas iš karto perperka televizijos, kur jie tampa eterio klounais ir tai nebūtinai reiškia, kad šiems žmonėms televizijoje sekasi taip pat gerai, kaip radijuje. O kaip yra Didžiojoje Britanijoje, kitose Vakarų Europos šalyse?
– Ironiška, bet daugelis televizijos žvaigždžių Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Valstijose tuo pačiu metu dirba ir radijuje, ir televizijoje. Londone dvi iš trijų populiariausių stočių turi vadinamąsias pusryčių laidas, kurias veda televizijos įžymybės – Jamie Theakstonas stotyje „Heart“ ir Johnny Vaughanas radijo stotyje „Capital Radio“.
Savo žvaigždes BBC skatina dirbti ir radijuje, ir televizijoje. Geriausi pavyzdžiai – nacionalinė „BBC Radio Two“, kurioje ryto laidą veda televizijos žvaigždė Terry Woganas, o svarbiausią šeštadienio ryto laidą – Jonathanas Rossas, žinomas kaip puikus juokdarys. Taip pat jis veda penktadienio nakties šou televizijoje.
Didžiausia laidų vedėjo vertė arba talentas, kaip jį vadina amerikiečiai, – išlavinti ir darbo televizijoje, ir radijuje įgūdžius, tuomet jie galės daryti ir viena, ir kita.
– Britai nuo seno susiję su radiju ir klausosi jo kiekvieną dieną, tai jų gyvenimo dalis. Kas tą lėmė?
– Su radiju britus sieja ilgas meilės romanas. Kasdien jo klausosi devyni iš dešimties žmonių. Daugelyje namų yra iki penkių radijo imtuvų, tarp jų ir vienas naujas – skaitmeninis, radijas taip pat groja britų automobiliuose ir biuruose. Kai dirba, daugelis klausosi interneto radijo.
Radijas puikiai prisitaikė naujų žiniasklaidos priemonių pasaulyje, todėl, mano nuomone, jis gyvuos dar ilgai ilgai. Žmonėms patinka radijas, nes tai vadinamoji vienas su vienu (angl. one-to-one) žiniasklaida, kuri jiems labai artima – juk per ją jie girdi kitų žmonių balsus. Radijas skatina vaizduotę, taip pat informuoja, linksmina ir auklėja. Taigi jis turi likti. Amžinai!
– Yra teorija, teigianti, kad katalikiškos šalys lengviau priima ir supranta vizualinę informaciją, o protestantiškos geriau perima tekstinę. Taigi galima sakyti, kad lietuviams reikia daugiau vaizdo, o ne garso ar teksto. Kaip jums atrodo, ar radijas ir religija susiję?
– Niekada negirdėjau tokios nuomonės. Man atrodo, nėra skirtumo tarp to, kaip skirtingų religijų žmonės priima informaciją, o ypač radiją.
– Šiuo metu labai populiarūs įvairūs naujienų tinklalapiai, o žmonės vis dažniau informacijos ieško ne enciklopedijose ar žinynuose, o internete. Kokią įtaką tai daro radijui? Ar jis vis labiau imasi pramoginio, ar priešingai – informacinio vaidmens? O gal abiejų?
– Kad radijo stotys veiktų sėkmingai ir būtų klausomos, jos turi būti pramoginės. Tačiau negalima nepaisyti fakto, kad žmonės nori žinoti, kas vyksta pasaulyje. Štai kodėl dauguma sėkmingai dirbančių radijo stočių Didžiojoje Britanijoje pramogas derina su informacija.
Londono radijo stotis „Heart“ visą dieną groja muziką ir kas valandą transliuoja trumpas žinių suvestines, taigi klausytojams nereikia perjungti kitos radijo stoties tam, kad jie sužinotų naujausias žinias, gautų informacijos apie eismą mieste, išgirstų orų prognozę.
Tai rodo, kad sudarinėjant programą prasminga muziką derinti su naujienomis. Vis dėlto žinios neturėtų būti ilgesnės negu viena daina – antraip žmonės pradės nuobodžiauti.
Taip, sutinku, naujienų tinklalapiai yra populiarūs, tačiau radijas vienu metu siūlo kur kas daugiau – puikios muzikos, linksminančių laidų vedėjų, naujienų ir informacijos paketą, o vienintelis darbas, kurį turi atlikti klausytojai, tai įjungti arba išjungti radijo imtuvą.
Prasidėjus interneto, interneto dienoraščių (angl. blog) ir „iPod“ erai daugybė „ekspertų“ pranašavo radijo mirtį.
Jie sakė, kad radijas yra pasenusi technologija. Ką gi, man malonu pasakyti, kad jie klydo.Užuot laikę radiją kaip seną informacijos šaltinį, žmonės jį mato kaip gerai žinomą, pažįstamą, įprastą. Radijas klesti ir naujų žiniasklaidos priemonių eroje.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl taip yra, – priešingai nei laikraščių ar televizijos atveju, radijo galima klausytis ir naršant internete. Reklamos specialistai ir agentūros pamažu tą suvokia, todėl radijas vėl tampa patrauklus.
2006 metais Jungtinių Valstijų gyventojų buvo teiraujamasi, kaip jie naudojasi radiju naujų žiniasklaidos priemonių amžiuje. Daugelis patvirtino, kad radijas jiems vis dar patinka dėl trijų priežasčių – jis nemokamas, juo paprasta naudotis, be to, tai „patikimas draugas“ daug naujų technologijų ir alternatyvų siūlančiame pasaulyje. Jiems patinka ir tai, kad radijas padeda atrasti, kokios naujos muzikos klausytis.
Visa tai rodo, kad radijas, be jokios abejonės, išliks, o pranešimai apie jo mirtį buvo skuboti ir neapgalvoti.
– Ar žinote radijo stočių, kurios neseniai padarė ką nors visiškai nauja, netikėta, neįprasta tradiciniam radijui?
– Viena iš naujausių tendencijų Jungtinėse Valstijose dabar yra radijo stotys, vadinamos „Jack FM“. Visose Valstijose jų yra apie 40, o viena spalį pradėjo veikti ir Didžiojoje Britanijoje. Jos ypatingos tuo, kad visus radijo laidų vedėjus pakeičia vienas balsas – žmogus, vadinamas Jacku.
Iš tiesų tai dažniausiai būna aktorius, tarp dainų įsiterpiantis trumpais aktualiais ir šmaikščiais komentarais. Juos parašo specialiai tam samdomi žmonės, Jackas tuos komentarus kasdien perskaito ir įrašo, paskui įrašas paleidžiamas per radiją.
Tokiuose radijuose skamba įvairiausia muzika – ir popmuzika, ir populiarios senos dainos (angl. oldies arba golden oldies), kantri. Nėra jokių žinių. Tokios radijo stotys yra tarsi atsakas nedidelėms radijo stotims, Amerikoje atsiradusioms devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje bei grojusioms tik vieno stiliaus muziką.
Ir nors „Jack FM“ populiarus Jungtinėse Valstijose, neaišku, ar jis pasiteisins Didžiojoje Britanijoje, kur žmonės augo nuolat girdėdami gausybę skirtingos muzikos tiek per radiją, tiek per televiziją.
– Visai neseniai kokia nors radijuje nuskambėjusi daina iš karto tapdavo itin populiari. Arba nepaprasto pasisekimo sulaukdavo grupė, radijo stotyje sugrojusi gyvo garso koncertą – tokius savo laidose rengdavo radijo legenda Johnas Peelas. Ar šis modelis taip pat puikiai veikia ir dabar?
– Nors įrašų kompanijose dirbantys mano draugai sako, kad parduodant muziką radijas vis dar yra galingas ginklas, reikia pripažinti, kad jis nebėra toks galingas, koks buvo devintajame ar dešimtajame dešimtmetyje.
Taip yra dėl to, kad muzika gali būti talpinama ir parsisiunčiama iš interneto, pavyzdžiui, iš „iTunes“ ir kitų tinklalapių. Kita vertus, įrašų kompanijos vis dar išleidžia daug pinigų, įkalbinėdamos radijo stotis, nes gerai žino, kad keli „pragrojimai“ gerą auditoriją turinčiame radijuje garantuoja puikius pardavimus. Be to, ir žmonės vis dar naudojasi radiju kaip paprasčiausiu būdu pasirenkant naujas jiems patinkančias dainas.
– Neseniai radijas buvo ir stiprus ideologinis, netgi propagandinis ginklas.
– Radijas išlieka viena iš stipriausių priemonių, savo pusėn palenkiančių širdis ir protus. Neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa patvirtino, kad žmonės radiju pasitiki labiausiai iš visų kitų žiniasklaidos priemonių – dvigubai daugiau negu televizija ir triskart daugiau negu internetu bei laikraščiais.
Tai radiją įpareigoja būti atsakingą, tačiau tai taip pat reiškia, kad patekęs į blogas rankas jis gali būti naudojamas propagandos tikslais. Štai kodėl reikia saugoti radijo gebėjimą įteigti: žmonės iš tiesų tiki tuo, ką girdi per radiją, ar tai būtų naujienų suvestinė, ar tai, ką sako laidų vedėjas.
– Palydovinis radijas populiarus Jungtinėse Valstijose, interneto – Europoje. Kaip jie abu varžosi su tradiciniu radiju? Arba kaip tradicinis radijas varžosi su jais?
– Palydovinis radijas Valstijose populiarėja tam tikrose gyventojų grupėse. Žmonės turi mokėti abonentinį mokestį, kad galėtų jo klausytis, ir šis mokestis nesumažėjo taip, kaip žmonės tikėjosi. Europoje taip pat yra planų pristatyti panašią paslaugą jau 2008 metais. Tą padaryti planuoja Ispanijos kompanija „Ondas“.
O interneto radijas neišpopuliarėjo taip, kaip buvo prognozuota. Vis dėlto vienas dalykas, kuris negali būti siejamas nei su palydoviniu, nei su interneto radiju, yra lokalumas. Klausytojams patinka klausytis tų radijo stočių, kurios atspinti šalį ar regioną, kuriame jie gyvena. Štai kodėl tradiciniam radijui visuomet seksis varžytis ir su palydoviniu, ir su interneto radiju.
– O kokią ateitį prognozuojate vidurinių ir trumpųjų bangų radijui?
– Manau, kad vidurinių ir trumpųjų bangų radijo laukia neaiški ateitis. Dabar visi įpratę klausyti FM radijo. Didžiojoje Britanijoje populiarėja skaitmeninis radijas – milijonai žmonių perka naujus radijo imtuvus, kad galėtų klausyti daugiau kokybiškesnės transliacijos radijo stočių.
– Informacijos pagal poreikį (angl. information on demand) paslauga televizijoje leidžia patogiu metu pasirinkti bet kurią norimą laidą, filmą ir taip toliau. Ar radijas irgi pasuks tuo pačiu keliu kaip televizija, ar pasiūlys ką nors visiškai nauja?
– Stebėjomės, kaip Didžiojoje Britanijoje didėjo radijo stočių klausomumas per televizorius su kabeline ar palydovine televizija. Pasirodo, žmonėms patiko toks būdas klausytis radijo. Klausytis radijo per savo televizorių – tai buvo kažkas, ko niekas nesitikėjo!
Be to, tokia paslauga leidžia pasirinkti ir automatiškai įrašyti norimas radijo laidas. BBC buvo viena iš pirmųjų savo tinklalapyje įdiegusi „Listen Again“ (liet. „Išklausyk dar kartą“) paslaugą. Nuo tada laidas, ypač aukštos kokybės dokumentines apybraižas ar radijo dramas, transliuojamas nacionalinės „Radio 4“, galima išklausyti vos spragtelėjus ant jų pavadinimų pele.
Paulas Chantleris
Radijo programų konsultantas Didžiosios Britanijos radijo industrijoje dirba per 20 metų. Jis turi patirties radijo pristatymo, kūrybos ir programų sudarymo vadybos srityse. Chantleris buvo atsakingas už dviejų regioninių Didžiosios Britanijos radijo stočių jaunimui – „Galaxy 101“ ir „Vibe FM“ bei už Dubline veikiančios „NewsTalk 106“ įvedimą į rinką.
Dabar jis konsultuoja kompanijas radijo programų sudarymo, auditorijos formavimo strategijų ir taktikos klausimais Europoje ir Azijoje, taip pat veda praktinius užsiėmimus laidų vedėjams ir žurnalistams.
Chantleris yra 2007 metų rugpjūtį startavusios ir 420 000 žmonių Hale ir Rytų Jorkšyre transliuojančios komercinės radijo stoties KCFM bendrasavininkis ir nevykdomasis direktorius, Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanijos „United Radio“ vyresnysis partneris.
Daugiau informacijos apie Chantlerį galima rasti jo asmeniniame tinklalapyje paulchantler.com.