B.Žilinsko būrys turėjo trumpai apšaudyti stribų būstinę, tačiau suklaidinti nuo Bažnyčios bokštų rikošetu lekiančių kulkų, šaudymą užtęsė, sukėlė stribus ir enkavėdistus ant kojų, tie užsibarikadavo savo būstinėje ir niekur nekišo nė nosies. Nuo dvaro pusės ėję kiti partizanai nušovė vieną stribą, įėjo į miestelį, tačiau, išvydę iš anksto sutartą atsitraukimo ženklą – signalinės raketos šūvį, visi pasitraukė nedidelėmis grupelėmis Biržų ir Biržų girios link.
Lapkričio 30 d. įvyko kautynės ties Sviliais. Tomis dienomis okupantų kareiviai ir vietiniai stribai krėtė Svilių, Zizonių kaimus ir suėmė keliolika žmonių. Judiškio miške, Galvokų šile esantiems partizanams vadovavo Jokūbas Šlekys. Į jį pagalbos kreipėsi suimtųjų artimieji, prašydami juos išlaisvinti. Prie partizanų prisijungė ir Liekniškio būrys, vadovaujamas Jono Palšio, taip pat Broniaus Žilinsko partizanai.
Partizanų buvo apie 80, jie puolė priešą iš dviejų pusių. Dalis partizanų ėjo prie pastatų išlaisvinti suimtųjų. Tačiau netikėtai pasirodė mašinos, pilnos sovietinių kareivių. Jas J.Šlekys apšaudė iš kulkosvaidžio, tačiau nemažai partizanų tiesiogiai susidūrė su priešu.
Šiame mūšyje žuvo 10 partizanų: P.Galvanauskas, P.Lapinskas, J.Suveizdis, V.Venslovas, P.Dagys, M.Užubalis, A.Užubalis, K.Juodgudis, P.Mitras, J.Vėjelis. Kiti atsišaudydami sugebėjo atitrūkti ir pasitraukti.
Nemažai biržiečių dalyvavo ir gruodžio 12 d. Panemunio miestelio (Rokiškio r.) užpuolime, kurį įvykdė su Pandėlio ir Rokiškio krašto rezistentais. Po Panemunio puolimo, kurio metu nukauta 13 stribų ir sovietinių pareigūnų, K.Krisiūno ir K.Kalpoko vadovaujami partizanai pasitraukė į Viršilų ir Juodupės valsčių Užežerių miškus, tačiau dėl NKVD kariuomenės siautėjimų išsiskirstė mažesnėmis grupėmis.
1944 m. Kūčių dieną NKVD daliniai visoje Lietuvoje pradėjo operaciją, trukusią tris dienas. Biržų girioje ties Virškupėnų kaimu slapstėsi apie 100 partizanų iš Būginių, Gajūnų, Kučgalio, Latvygalos, Raščiūnų, Virškupėnų, Skrebiškių. Jiems vadovavo Jonas Petronis iš Skrebiškių kaimo, kariavęs Rytų fronte prieš bolševikus, pavaduotoju buvo paskirtas Povilas Skiauterė.
Žvalgai pranešė, kad Kojeliškio vienkiemio gyventojus Yčus terorizuoja okupanto kareiviai. Partizanai vienkiemį apsupo iš dviejų pusių: vienai grupei vadovavo Jurgis Štraitas, kitai – Juozas Misiūnas. Netikėtai pirmosios grupės partizanus iš pasalos užpuolė kariškiai. Sodyboje buvę rusai pradėjo šaudyti į Misiūno grupę.
Nelygioje kovoje žuvo dešimt partizanų: J.Štraitas, P.Butėnas, J.Variakojis, P.Medelinskas, A.Šleiva, B.Mališauskas, V.Variakojis, P.Zabarauskas, V.Korsakas, V.Lukšė.
Kaip tvirtino liudininkai, kai kurie sužeistieji buvo subadyti durtuvais. Jie buvo palaidoti Kvetkų, Gajūnų, Satkūnų, Mantvydiškių, Žvirblių, Kučgalio kapinėse.
1945 vasario 9 dieną bunkeryje Kučgalio miške išduoti žuvo J.Balčiūnas, P.Balčiūnas, J.Binkis, A.Vitartas, A.Zabarauskas, E.Dūda, P.Medalinskas, K.Zabarauskas. Jie visi palaidoti Kučgalio kapinėse. 1945 m. kovo 30-ąją Krikščiuose žuvo vienas garsiojo Biržų kalėjimo puolimo organizatorių Jonas Palšis.
1945 m. pavasarį partizanai vėl pradėjo jungtis į didesnius būrius: K.Kalpokas ėmėsi vadovauti Kupreliškio valsčiaus partizanams, jų buvo 20–30, Jonas ir Albinas Šidlauskai – alizaviškiams, Jonas Šlekys ir Bronius Žilinskas – papiliečiams. Rokiškio apskrityje veikusius kovotojų būrius mėgino sujungti kapitonas. Bronius Čarka (1945 m. liepą legalizavosi), tačiau sudaryti bendros vadovybės nepavyko.
1945 m. gegužę į mišką išėjo ir papiliečių vadas J.Šlekys, jo pavaduotojas – E.Žilinskas. Biržų girioje veikė J.Marciuko būrys. 1945 m. Biržų girioje organizavosi ir P.Tupėno būrys. Iš viso Biržų girioje 1945 m. vasarą buvo daugiau kaip 200 partizanų. Nemunėlio Radviliškio valsčiuje veikė rezistencijos poeto B.Krivicko-Gintaro 84–85 žmonių grupė.
1945 m. birželio 28-ąją Satkūnų kaime žuvo papiliečių vadas Bronius Žilinskas ir Petras Mitras.
1945 m. liepos mėnesį Kupreliškyje buvo organizuojamas mitingas, tačiau sovietiniams pareigūnams neatvykus, jame pasirodė partizanai, ir K.Kalpokas kreipėsi į žmones, ragindamas juos būti vieningus, nepasiduoti komunistinei propagandai, stengtis išlaikyti lietuvybę.
1945 m. rudenį iš Kupreliškio būrio beliko 5–6 partizanai, vėliau dar žuvo K.Kaminskas ir E.Valintėlis. K.Kalpokas slapstėsi pas žmones. Pasitraukęs iš aktyvios kovos, jis gyveno svetimomis pavardėmis su padirbtais dokumentais. 1950 m. buvo areštuotas, bet, vežant į Vilnių, užmigus lydėjusiems enkavėdistams, balandžio 7 d. pabėgo. Tačiau vėliau vėl buvo suimtas ir 1952 m. nuteistas sušaudyti.
1945 m. rugsėjo 17 dieną Biržų girioje, 28 kvartale, prie vadinamųjų Ūtų pievų, vyko mūšiai tarp enkavėdistų ir partizanų, susirinkusių daugiausia iš Nemunėlio Radviliškio krašto, vadovaujamų A.Vasiulio ir J.Krivicko. Žuvo 24 partizanai, nemažai žuvo ir baudėjų.