Seimūnai prašo rasti partizanų kapus

BNS ir lrytas.lt inf.

Seimūnai antradienį patvirtino rezoliuciją,

Rezoliucija norima paraginti minėtas institucijas aiškintis, kur palaidotas Lietuvos partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis - Vytautas, taip pat sovietų saugumiečių nukankintas Pietų Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kuriam šiemet būtų sukakę 90 metų, bei jų bendražygiai.
Panašų prašymą minint Lietuvos nepriklausomybė atkūrimo dieną išsakė ir A.Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kovo 11-ąją ji iš Seimo tribūnos išreiškė viltį, jog valstybė padės rasti tėvo kapą.
„Sadistiškai nukankintą, išpjaustytą, išbadytomis akimis partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sušaudė. Be pėdsakų dingo jo palaikai, nors jau buvo 1957-ji. Man vienai sunku surasti juos, bet viliuosi, kad padėjus valstybei, už kurios laisvę Tėvelis atidavė gyvybę, galėsiu uždegti žvakę, padėti gėlę ant jo kapo“, - iš tribūnos kalbėjo partizano dukra.
1944-1952 metais A.Ramanauskas-Vanagas dalyvavo Lietuvos partizanų pasipriešinime prieš sovietų okupaciją, vėliau su šeima slapstėsi, kol 1956 metais buvo išduotas ir suimtas. Po apytiksliai metus trukusių žiaurių kankinimų Pietų Lietuvos partizanų srities vadui buvo įvykdyta mirties bausmė, jo žmona Birutė nuteista 8 metų laisvės atėmimo. Partizano kapo vieta nėra žinoma iki šiol.
J.Žemaitis - Vytautas pasipriešinimą prieš sovietus pradėjo 1944-1945 metais. 1949 metais partizanų vadų suvažiavime J.Žemaitis buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1953 metais bunkeris Jurbarko rajone Šimkaičių miške buvo išduotas, J.Žemaitis suimtas gyvas, o po metų sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos stumiant vokiečių kariuomenę susiformavo partizaninis lietuvių judėjimas, kuris galutinai nuslopintas tik apie 1953 metus suėmus svarbiausius pasipriešinimo vadus, sutriuškinus sričių štabus, sunaikinus ryšius.
Per visą partizaninio karo laiką, Lietuvoje žuvo ar buvo nukankinti daugiau nei 20 tūkst. partizanų.
Nepaisant didžiulės jėgų disproporcijos, miškuose prisiglaudę ir tautos remiami Lietuvos laisvės kovotojai sugebėjo 10 metų priešintis milžiniškai sovietų imperijos karo mašinai, padarydami jai skaudžių nuostolių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.