Kintuose (Šilutės r.) prie 1705 metais statytos ir iki šiol puikiai išsilaikiusios restauruotos mokyklos buvo
Šiandien dalyvaujant šimtui žmonių atidengta bronzinė atminimo lenta (skulptorius Petras Gintalas, Telšiai)
su Vydūno bareljefu. Joje iškaltos 1888-1982 metais čia mokytojavusio
ir krašto kultūrai tapusio itin svarbia asmenybe Vydūno gyvenimo datos.
Čia, šioje mokykloje, tuo metu 20-metis Vilhelmas Storosta, vos baigęs
Ragainės mokytojų seminariją ir įgijęs liaudies mokytojo cenzą, pradėjo
mokyti vaikus. Žinoma, vokiškai, nes pats šia kalba rašė ir studijavo.
Kintuose, dirbdamas jaunesniuoju triklasės pradinės mokyklos mokytoju,
jis dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas, geografiją, istoriją, kūno kultūrą.
Čia jis ir vedė Kintų mokyklos vedėjo giminaitę Klarą Fullhase.
Per ketverius metus, praleistus Kintuose, kaimo mokytojas Vilius
Storosta pamažu tapo kūrėju Vydūnu.
„Kintai yra svarbiausia ir vienintelė Lietuvoje vieta, kurioje sukaupta
svarbiausia ir esminė informacija apie Vydūną. Likęs jo gyvenimo kelias
nuo 1892 iki 1953 metų buvo susietas su Tilže“, - sako vienas Vydūno
klubo steigėjų, buvęs Kintų vidurinės mokyklos pedagogas, o dabar
šilutiškis Saulius Sodonis.
Prieš 20 metų šis buvęs vilnietis drauge su bendraminčiais pamario krašto sąjūdininkais Andriumi
Varnu ir Šarūnu Laužiku važiavo ieškoti ir garsiosios, lietuvybę
žadinusios Vydūno arfos.
Jos pėdsakus aptiko Priekulės (Klaipėdos r.) paminklų akmenkalys Kazys
Budginas. Jis išsiaiškino, kad Tilžėje (dabar Sovetskas, Rusijos
federacijos Kaliningrado sritis), buvusiame Vydūno bute gyveno rusų
armijos karininkas Aleksandras Blynikovas, su žmona Vera išsikėlęs į
Taliną. K.Budginas gavo jo adresą.
„Moskvičiumi“ vyrai nuvažiavo, butą susirado ir arfą apdegusiame rūsio
sandėliuke rado sveiką. Kariškis suprato, ką reiškia lietuviams„nacionalistams“ šis simbolis ir nelabai norėjo grąžinti.
Bet jo žmoną Verą netikėtai pavyko palenkti A.Varnui. Buriuotojas rado
pačius šilčiausius žodžius, kurie suvirpino jos širdį, ir rusė liepė vyrui
nesispyrioti. „Kelis rūkytus karšius ir butelį suktinio įteikėme,
apkabinome iš dėkingumo, o krašto Atgimimui atgavome labai svarbią
relikviją“, - prisimena dabar vyrai.
Šiandien visiems šiems vyrams pagarbos žodžius tarė Kintų Vydūno
kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė ir rajono vicemerė Stasė Skutulienė.
1994 metas įkurtame centre svarbiausią vietą dabar užima arfa, o muziejinę
ekspoziciją nuolat papildo eksponatai, knygos, laiškai, nuotraukos ir
prisiminimai iš įvirių Lietuvos ir pasaulio vietų. „Žinant, koks
Vydūnas gyvenime buvo aktyvus ir rūpestingas savo idėjų ir kūrybos
sklaidai, nestebina išlikusių eksponatų gausa“, - sako R.Tarvydienė.
Vilius Storosta yra gimęs Šilutės seniūnijos Jonaičių kaime.
Vydūnas paliko 40 dramų, 12 filosofijos traktatų, kelis istoriosofijos
veikalus, daugybę tautinį sąmoningumą, filosofinių ir publicistinių straipsnių.