Velykų išvakarėse jų ir dar keleto kolekcininkų pastangomis leidykla „Šviesa“ išleido albumą „Šventiniai atvirukai“. Jame išspausdinti apie 100 senų įvairioms progoms ir šventėms skirtų atvirukų.
Išpopuliarino buvę kaimiečiai
Lietuvoje atvirukai pradėjo plisti XIX amžiaus pabaigoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo išleisti atvirukai šiandien jau retenybė.
Įdomūs ir įvairiomis kalbomis užrašyti tekstai: „Salut de Vilna“, „Gruss aus Kowno“, „Priviet iz Polongi“, „Palinkėjimai iš Lietuvos“.
Prieškario metais paprotys įvairiomis progomis siųsti atvirukus su sveikinimais pirmiausia paplito tarp miesto gyventojų, kurių daugumą sudarė iš kaimų atsikėlusi vadinamoji „pirmoji karta nuo žagrės“.
Naujieji miestelėnai siųsdavo atvirukus į gimtuosius sodžius. Pamažu atvirukus pamėgo ir kaimo gyventojai.
Namiškiai juos siųsdavo kariuomenėje tarnaujantiems sūnums, broliams, jaunos mergelės – sužadėtiniams.
Vyravo plati tematika
Pagal tematiką to meto atvirukus galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Pirmoji – tai miestų ir gamtos vaizdai. Praūžę karai, civilizacijos pokyčiai, įvairiausi pertvarkymai keitė Lietuvos vaizdą.
Daugelio atvirukuose įamžintų pastatų, kaimų, vietovių jau nėra.
Antroji grupė – vadinamieji šventiniai atvirukai. Prieškario Lietuvoje buvo populiaru artimiesiems ir draugams siųsti atvirukus su sveikinimais Kalėdų, Velykų, Naujųjų metų, varduvių ar kitomis progomis.
Kalėdiniuose atvirukuose dažniausi prakartėlių, eglučių, dovanėlių vaizdai.
Velykiniuose vaizduojami margučiai, pavasarinės gėlės, žirginėliai ar zuikučiai.
Gimimo diena ano meto Lietuvoje buvo švenčiama retai. Kur kas populiaresnės buvo varduvės, Joninės, Antaninės, Kazimierinės, Oninės buvo švenčiamos visoje Lietuvoje.
Ypač tuo laiku, kai Lietuvos prezidentas buvo Antanas Smetona.
Neatsiejama kultūros dalis
Dauguma atvirukų buvo spausdinama Vokietijoje, Prancūzijoje, tuose kraštuose, kuriuose spausdinimo kokybė buvo geriausia.
Tam, kad atvirukų spauda būtų pigesnė, o ir pats atvirukas įperkamas siuntėjų, spaustuvininkai pateikdavo to paties siužeto ir vaizdo atvirukus skirtingomis kalbomis.
To paties vaizdo prieškario šventinių atvirukų su užrašais skirtingomis kalbomis galima aptikti Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitur.
Tarpukario atvirukai, kaip ir daugelis kitų vertingų to laikotarpio daiktų, yra mūsų kultūros dalis. Jie padeda suvokti senelių ir prosenelių kartos gyvenimą, naujųjų laikų papročius.
„Jie išsaugojo linkėjimus ir tuos šiltus jausmus, kuriais ano meto žmonės džiugino ir guodė vienas kitą“, – teigia leidinio įžanginio žodžio autorius R.Venckus.