Šiemet 155 metų veiklos sukaktį švenčianti lengvųjų alkoholinių gėrimų gamintoja bendrovė „Ragutis“ miestui padovanojo unikalią istorinę knygą apie alaus kelią ir jo gamybą „Nuo I.B.Volfo ir Engelmano iki Ragučio. Alaus daryklos istorija. 1853 – 2008 m.“ (autorės – Vilma Akmenytė ir Giedrė Milerytė).
Prasidėjo nuo šeimos verslo
Dabartinės „Ragučio“ bendrovės raidos istorija išties turtinga įvykių. Tai bene vienintelė alaus darykla, kurios vardo istorija atspindi ir Lietuvos politinio gyvenimo peripetijas.
Seniausią alaus daryklą Kaune ir vieną pirmųjų pramonės įmonių Lietuvoje 1853 metais atidarė Rafailas Volfas. Vėliau šios įmonės reikalus perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas.
Dar 1872 metais I.B.Volfo alus buvo apdovanotas Mintaujos (Latvija) ir Paryžiaus (Prancūzija) parodų aukso medaliais.
Gėrimas kaip aktas ir būsena
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, alaus daryklos savininkai pasitraukė iš Lietuvos.
Pačioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje nuo karo sunkiai nukentėjusios alaus daryklos buvo atstatytos. 1927 metais prie I.B.Volfo buvo prijungta Engelmano alaus darykla ir naujas darinys pavadintas I.B.Volfo-Engelmano akcine bendrove.
Alaus gamyba tarpukario Lietuvoje buvo vienas svarbiausių biudžeto įplaukos šaltinių.
Ar alus – maisto produktas ar alkoholis? Šia tema tarpukario Seime buvo kryžiuojamos ietys, kaip ir dabartiniais laikais. 1922 m. Steigiamajame Seime grupė blaivybės ekstremistų iškėlė mintį, kad alų būtų draudžiama pardavinėti uniformuotiems asmenims. Tokia diskriminacija papiktino kariškius.
„Prieš karą visose valstybėse buvo įstatymai, draudžiantys žmonėms būti pasigėrusiais, bet kad būtų uždrausta gerti, kaipo aktą atlikti, tai aš nežinau“, – rėžė tuometis Krašto apsaugos viceministras Juozas Papečkys.
Plėtrą stabdė depresija
Ano meto valdžia šauniojo kareivio Šveiko perspėjimų („kiekviena vyriausybė, padidinanti alaus kainas, pasmerkta žlugti“) paisė labiau nei dabartinė. Tačiau atpiginti akcizu suvaržytą alų buvo sudėtinga.
1932 m. aludariai prispaudė valdžią, kad akcizas būtų sumažintas 18 centų nuo pagaminto alaus litro, taip esą alus atpigs 50 centų. Akcizą valdžia sumažino, tačiau iš to neišlošė nei aludariai, nei juolab žaliavų tiekėjai.
Alaus, kaip ir kitų gaminių vartotojams, smogė didžioji XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio katastrofa: ekonominė depresija.
1940-ųjų vasara alaus gamintojams buvo lemtinga. Iki tų metų spalio buvo nacionalizuota apie 600 įmonių. „I.B.Volfas-Engelman“ bendrovė buvo nacionalizuota rugpjūčio 2 d.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais įmonė vadinosi „Raudonąja pašvaiste“, o vokiečiams okupavus šalį – „Perkūnu“. Sovietams vėl užėmus Lietuvą, alaus darykla atgavo „Raudonosios pašvaistės“ pavadinimą. Vėliau ji buvo pavadinta „Ragučiu“. Toks pavadinimas vartojamas iki šiol.
„Žigulinio“ fenomenas
Savotiškas sovietmečio aludarystės fenomenas buvo „Žigulinio“ alaus populiarumas. Pavyzdžiui, 1960 m. iš 6 pavadinimų „Ragučio“ išvirto alaus net 84 proc. sudarė „Žigulinis“. Tai buvo silpnas, neblogo, tačiau prastesnio nei „Kauno“ ar elitinio „Porterio“ skonio alus.
Galbūt „Žigulinio“ populiarumą lėmė sovietinė deficito ekonomika. „Žigulinio“ būdavo beveik nuolat, o štai „Porteris“ ar „Biržiečių“ alus į parduotuves būdavo „išmetamas“ retokai. Socialistinė ekonomika buvo griozdiška centralizuoto paskirstymo mašina. Sovietiniai piliečiai liūdėjo, bet nesistebėjo, kad žiemą parduotuvėse alaus būdavo iki soties, o karštą vasarą nusidriekdavo eilės ir gaivusis miežių gėrimas dingdavo per valandą.
Išsimaudė katile
1990 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aludariams buvo sunku išgyventi pereinamąjį laikotarpį, tačiau būtent rinka paskatino atnaujinti gamybą ir tenkinti vartotojų poreikius.
1997 metų pradžioje 51 proc. „Ragučio“ akcijų įsigijo garsi Čekijos alaus kompanija „Pilzner Urquell“. 1999-aisiais „Ragučio“ modernizavimas buvo baigtas. Pagal čekų tradicijas aludarių atstovai nuogi išsimaudė naujame alaus virimo katile.
Čekijos kompanija „Pilzner Urquell“ 1999 metais „Ragučio“ akcijas pardavė suomių bendrovei „Olvi“. Tai trečia pagal dydį Suomijos alaus ir nealkoholinių gėrimų gamintoja.