Kreipdamasis į susirinkusiuosius valstybės vadovas ragino įvertinti spaudos atgavimo, lietuvių kalbos ir knygos reikšmę kiekvienam atskirai ir visai tautai.
„Juk be šio įvykio vargu ar būtume atėję į Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Vargu ar būtume laisva ir kūrybinga tauta. O visa tai suveda į vieną magišką rašytinį žodį – knyga“, - sakė Lietuvos vadovas.
Prezidentas V.Adamkus pažymėjo, kad rašytinis žodis darosi vis svarbesnis visuomenės bendro gyvenimo klimato ir santarvės kūrime. Pasak šalies vadovo, atsakomybė, pilietiškumas ir kokybės siekis privalo tapti nuolatinėmis ir neatskiriamomis visos lietuviškos spaudos vertybėmis.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad tauta, iš kurios buvo atimtas gimtasis raštas, nepasidavė okupantų siekiams užgniaužti kultūrinę ir tautinę tapatybę, bet ėmėsi dar aktyviau kurti ir rašyti, spausdinti ir skaityti.
„Nacionalinė raštija ir nepriklausoma spauda per draudimus tapo neatskiriama Lietuvos kultūros dalimi“, - sakė valstybės vadovas.
Pasak prezidento V.Adamkaus, prasminga, kad Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas šiandien sutelkė ir suteikė progą prisiminti dvi iškilias asmenybes, ypač nusipelniusias lietuvių raštijai, žiniasklaidai ir kultūrai – Petrą Vileišį ir Juozą Tumą–Vaižgantą, kurių darbai ir raštai atskleidė atgimstančios Lietuvos valstybės kasdienybę, nuoširdų rūpestį tautos prisikėlimu ir santarve, žmonių susitelkimu ir sugyvenimu.
Valstybės vadovas išreiškė viltį, kad tokie vieši lietuvių autorių kūrybos skaitymai taps tvirta Spaudos dienos tradicija, skatinančia geriau pažinti savąją literatūrą bei jos kūrėjus ir palinkėjo, kad P.Vileišio ir Vaižganto pavyzdžiai įkvėptų kuo daugiau Lietuvos žmonių.