Parodoje eksponuojami asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, rankdarbiai, sukilėlių būrio vėliavėlė.
Pirmą kartą pristatomi 1989 m. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje surasti paslėpti sukilimo dokumentai iš slapto sukilėlių archyvo.
Taip pat parodoje pateikiami eksponatai iš Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomo grafo Michailo Muravjovo muziejaus (veikusio Vilniuje nuo 1898 iki 1915 m.), kuris kaupė dokumentinę ir daiktinę medžiagą apie sukilimą ir jo nuslopinimą.
Kitų šio archyvo fondų medžiga – sukilėlių sekimo ir tardymo bylos, raportai apie bausmes sukilėliams ir kita. Parodoje pamatysime sukilėlių fotografijas ir portretus iš Šiaulių „Aušros“ bei Telšių „Alkos“ muziejų, Kelmės krašto muziejuje saugomą unikalią 1863 m. bažnytinę vėliavą.
„1863 m. sukilimas – reikšmingas lietuvių tautinio sąjūdžio įvykis. Miestuose vyko politinės patriotinės manifestacijos, kurių dalyviai skelbė krašto išsivadavimo ir valstybingumo atkūrimo šūkius, o valstiečių nepasitenkinimas baudžiavos panaikinimo sąlygomis dar labiau didino įtampą. Tai skatino rengtis sukilimui“, – pabrėžia parodos rengėjai.
Ginkluotas sukilimas prasidėjo 1863 m. sausį Lenkijoje. Netrukus Kosto Kalinausko vadovaujama grupuotė paskelbė jo pradžią Lietuvoje.
„Pralaimėtas sukilimas sudavė skaudų smūgį – žlugo viltys ginklu išsivaduoti iš užkariautojų priespaudos, prasidėjo ilgai trukęs Lietuvos rusinimas: katalikiškų bažnyčių uždarinėjimai, 1864 m. įvestas lietuviškos spaudos draudimas. Tačiau sukilimas paspartino baudžiavos likvidavimą krašte ir davė naują postūmį nacionaliniam sąmonėjimui ir nacionalinio išsivadavimo judėjimui“, – primena istorijos vingius parodos rengėjai.
Paroda Nacionaliniame muziejuje veiks iki lapkričio 9-osios.