Romano ištraukas galite skaityti lrytas.lt.
Knygą pristatęs istorikas Gediminas Rudis prisipažino, kad nemėgsta dalytis karštais įspūdžiais. Vis dėlto neseniai Zenono Blyno „Karo metų (1941-1944 m.) dienoraštį“ parengęs G.Rudis turėjo nemažai pastabų A.Eidintui: „Nežinau, kodėl kūrinys vadinamas istoriniu romanu. Taip, yra čia meilės ir net erotikos motyvų, bet, mano galva, tokios knygoje scenos yra lyg karvei balnas. Nors kai kam gal ir patiks“.
„Jeigu Alfonsas užsispyręs tvirtintų, kad tai yra istorinis romanas ir jeigu bandytų rašyti dar vieną knygą, bijau, kad literatūros kritikai gali atsibusti ir rimtai įvertinti pagal romano kriterijus. Tada jau būtų nemalonių akimirkų“, - dėstė G.Rudis. Jo teigimu, kūrinys neturi visų romanui būtinų bruožų.
Iš naujo sukrečia holokaustas
Istorikas G.Rudis iškart pastebėjo istorinius veikėjus ir pakeistas jų pavardes: Dainauskas virsta Denausku, Jonas Pyragius virsta Paragium, o Kundrotas atsiranda iš žvalgybininko Broniaus Aušroto. „Aušroto biografija labiausiai pakeista, nors žmonių gyvenimai, tikrų ir netikrų, yra gana tikslūs“, - rašytojo išmonę apibūdino istorijos žinovas, pastebėjęs, kad kai kurios išgalvotos detalės gali apgauti silpniau istoriją išmanantį skaitytoją.
Pasak G.Rudžio, svarbiausi knygoje atskleisti epizodai yra Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) susikūrimas, pirmos karo dienos ir sukilimas, žydų tragedija ir nacionalistų veikla. „A.Eidintas geriausiai išmano holokausto temą. Dėl to jam pavyko puikiai parodyti Lietuvos žydų tragediją – šie puslapiai palieka didžiausią įspūdį“, - teigė G.Rudis, pridūręs, kad knygos skaitytojai atras naują istorijos klodą – Lietuvos nacionalistų veiklą, kurią aprašydamas A.Eidintas rėmėsi Z.Blyno užrašais. Kad Z.Blynas, Lietuvių nacionalistų partijos generalinis sekretorius, padarė stiprią įtaką, per pristatymą neslėpė ir pats A.Eidintas. „Bet jeigu Blynas būtų gyvas, jis tikriausiai pabartų autorių“, - pastebėjo G.Rudis.
Romanas – tarsi graikų tragedija
Tuo tarpu profesorius Kazys Almenas negailėjo gerų žodžių A.Eidintui. „Manyčiau, kad daugeliui žmonių 1941 metų laikotarpis yra tiesiog juoda skylė. Mes mažiau nusimanom apie tą laikotarpį negu apie Vytauto ar viduramžius. Man rodos, tas laikotarpis nėra ištrintas, bet niekad neaktualizuotas mūsų atmintyje. Vėlesni laikai jį nustelbė, nors 1941metais atmosfera buvo visiškai kita negu 1943, 1944 metais“, - konstatavo profesorius K.Almenas.
Jis sakė, kad karo pradžioje Lietuvoje buvo nemažai apsiskaičiusių, protingų žmonių, kurie tikėjo, kad Hitleris laimės ir galvojo apie Trečiojo Reicho Lietuvos projektą: „Hitleris ėjo per Rusiją lyg per sukežusį sviestą. Šimtai, milijonai belaisvių paimti... Įspūdingas nacių veržimasis buvo svarbus to laikotarpio fonas“. Pasak K.Almeno, žinios apie Vermachto pergales veikė žmonių sąmonę.
„Tai tarsi graikiška tragedija. Mes žinom, kaip romanas turi baigtis, kokia neišvengiama lemtis. Todėl įdėmiai sekame, kaip tikri ar tariami veikėjai įsitraukia į likimo upės sūkurius ir priešinasi iš paskutiniųjų, kai skaitytojas jaučia, kad iš to nieko nebus – Lietuva bus okupuota, valstybė sunaikinta“, - paraleles braižė profesorius.
Knygos redaktorius Justinas Kubilius irgi nukeliavo į Antikos laikus, kuriuose atsiskyrė istorija ir mitologija – tikrovė ir išmonė. Pasak jo, nuo to laiko jau niekas nesugeba grįžti į realybę – visada atsiranda kelios tiesos, kurių iššūkį turėjo priimti ir A.Eidintas.
„Viena svarbiausių – psichologinė tiesa, kuri, regis, mums priklauso atskirai kiekvienam“, - sakė J.Kubilius. Jis pabrėžė, kad romanas apima daug įvykių, žmonių ir charakterių, todėl buvo nelengva atskleisti autoriaus psichologinę būseną.
Galvoja ir apie trečią romano dalį
Pirmoji romano dalis „Ieškok Maskvos sfinkso“ išleista prieš pusantrų metų. Šiemet pasirodęs „Erelio sparnų dvelksmas“– yra jo tęsinys. Redaktorius J.Kubilius užsiminė ir apie romano trečiąją dalį, kuri padėtų dar geriau atskleisti žanrą, pasiekti didesnę meninę kokybę.
Antrajame savo istoriniame romane A.Eidintas siekia parodyti tragišką Lietuvos padėtį, pereinant iš sovietinės okupacijos į naują – nacistinės Vokietijos okupaciją. Romanas apima laikotarpį nuo 1940 metų birželio vidurio iki 1941 metų pabaigos.
A.Eidintas – istorikas, diplomatas ir rašytojas. Diplomato karjerą jis pradėjo 1993 metais. A.Eidintas dirbo Lietuvos ambasadoriumi JAV, Kanadoje ir Izraelyje. Nuo 2006 metų A.Eidintas – Lietuvos ambasadorius Norvegijoje. Pasak diplomato, vieni ambasadoriai Norvegijoje plaukioja fiorduose, žvejoja, vaikšto po miškus ir grybauja. Tuo tarpu jis tyrinėja per savo gyvenimą surinktą archyvą, knygas, dokumentus, rankraščius.
Pirmadienį jis teisinosi, kad ne pats sugalvojo knygą pavadinti istoriniu romanu: „Tai buvo leidyklos sumanymas“. Knygą „Ieškok Maskvos sfinkso“ jis norėjo pavadinti dokumentinė apybraiža. Tačiau, anot jo, apimtis neatitiko apybraižos formos, todėl kūrinys pavadintas romanu.
„Tai yra iš tikrųjų mokslo populiarizacija“, - didelių pretenzijų į mokslą išsigynė A.Eidintas. Istorikas sakė, kad jis nori prisidėti prie lietuvių literatūros ir statyti atramą amerikiečių bei rusų masinei kultūrai, kuri plūsta į Lietuvą ir per muziką, ir per literatūrą.